Labiausiai užsiėmę tavo įmonės žmonės: geros savijautos iššūkiai dirbantiems tėvams

Kiekviena geros savijautos programa tyliai praranda dalį žmonių, o daugumoje įmonių tai – dirbantys tėvai. Ne todėl, kad jiems nerūpėtų sveikata: paklausk bet kurio mažylį auginančio žmogaus, kiek jis atiduotų už vieną nepertraukiamo miego naktį. Tiesiog įprasti iššūkiai kuriami darant prielaidą, kad tėvai turi tai, ko iš tiesų neturi: laisvą tarpą dienotvarkėje. Grupinis bėgimas 18 val. vyksta tada, kai reikia pasiimti vaikus. Užsiėmimas per pietus – per vienintelį laisvą pusvalandį, kurį būtų galima skirti skambučiui pediatrui. Savaitgalio žygis sutampa su gimtadieniu, futbolo rungtynėmis ir apsipirkimu, kad visa šeima turėtų ką valgyti.

Tad tėvai perskaito kvietimą į iššūkį, per kokias keturias sekundes viską pasveria ir neužsiregistruoja. Jie retai skundžiasi. Tiesiog tyliai neprisijungia, o programos dalyvavimo duomenyse atsiranda spraga būtent ten, kur yra žmonės, kuriems labiausiai reikia atsigauti, pajudėti ir bent akimirką pasijusti savimi. Gera žinia ta, kad sprendimas daugiausia priklauso nuo iššūkio struktūros. Be to, yra tinkamas metų laikas jį pritaikyti – prie to dar grįšime.

Diena be laisvų tarpų

Pirmiausia į tėvų dienotvarkę pažvelk rimtai – kaip į sąlygą, prie kurios turi prisitaikyti iššūkis. Įprasta šeima, kurioje abu tėvai dirba ir augina mokyklinio amžiaus vaikus, gyvena pagal grafiką, kuriame laisvės tiek pat, kiek oro linijų tvarkaraštyje: atsikelti, pamaitinti, aprengti, sudėti pietus, nuvežti į mokyklą, dirbti, pasiimti vaikus ar pasirūpinti popamokine veikla, paruošti vakarienę, padėti su namų darbais, išmaudyti, susiderėti dėl miego. O tada lieka vakaro nuotrupos, kai tenka rinktis tarp skalbinių, el. pašto, antrosios pusės ir tiesiog smigimo į lovą. Tokioje dienoje nėra laiko langelio su užrašu „gera savijauta“. Apskritai nėra jokio laisvo langelio. Bet kuris iššūkis, kuriam reikia atskiro laiko, prašo tėvų tą laiką iš kažkur paimti, o paimti nėra iš kur.

Štai kodėl net geranoriški savijautos patarimai taip dažnai nepasiekia tėvų. „Tiesiog skirk sau trisdešimt minučių“ – ne patarimas, o nesueinanti aritmetika. Sprendimas kuriant iššūkį – ne ieškoti naujo laiko, o susieti rūpinimąsi savimi su tuo laiku, kuris jau yra. Elgsenos mokslininkai tai vadina įpročių jungimu.

Dar kartą pažvelk į tėvų dieną, tik šįkart skaičiuok ne minutes, o judėjimą. Ėjimas į mokyklą ir atgal – du kartus, nes vaikus dar reikia pasiimti – sudaro porą tūkstančių žingsnių. Valanda žaidimų aikštelėje – tai pritūpimai, įtūpstai, sprintai paskui nuriedantį paspirtuką ir keturiasdešimtas vaiko pakėlimas ant karstyklių. Užnešti miegantį keturmetį laiptais – tai nešimas su svoriu, už kurį bet kurioje sporto salėje sulauktum pritariamo linktelėjimo. Šeštadienį važinėtis dviračiais su vaikais – tai važiavimas dviračiu. Visa tai svarbu, bet programos, paremtos mintimi, kad fizinis aktyvumas yra atskira, suplanuota veikla be vaikų, didžiosios dalies šio judėjimo nepastebi.

Tiek personalo specialistams, tiek patiems tėvams verta įsisąmoninti kitokį požiūrį: judėjimas su šeima nėra mažiau vertingas rūpinimasis savimi. Jo nauda dviguba. Kai mama ar tėtis į mokyklą eina pėsčiomis, o ne važiuoja, suaugusiajam tenka žingsniai, o vaikui – įprotis, grynas oras ir dešimt minučių neskubraus pokalbio, kokio automobilyje nebūna. Iššūkis, kuriame įskaitomas ėjimas į mokyklą, nenuleidžia kartelės. Jis matuoja tikrą elgesį, kuris iš tiesų gerina sveikatą, ir kartu tyliai kuria sveikų įpročių pagrindą kitai kartai.

Kaltės jausmo problema

Yra ir antra, rečiau aptariama priežastis, kodėl tėvai vengia geros savijautos iššūkių. Tai ne logistika, o kaltės jausmas. Tėvams „laikas sau“ niekada nebūna nemokamas – tuo metu kažkas kitas turi perimti pareigas. Bėgimas 18 val. reiškia, kad antroji pusė viena ruošia vakarienę, seneliams tenka važiuoti per visą miestą arba vaikai dar valandą praleidžia prie ekranų. Kiekviena savijautą gerinanti veikla, pristatoma kaip pabėgimas nuo šeimos kasdienybės, turi kainą, kurią sumoka šeima. Ir dauguma tėvų daugumą dienų nusprendžia, kad ji per didelė. Programos, kurios remiasi raginimu pasilepinti – „tu to nusipelnei“, „skirk laiko sau“ – netyčia tą kainą dar pakelia, nes veikla ima atrodyti kaip malonumas sau, kurį reikia pateisinti.

Sprendimas – tas pats požiūrio pokytis, tik iš kitos pusės. Veiklos su vaikais visai nekelia kaltės jausmo. Niekas nesijaučia savanaudis dėl šeimos išvykos dviračiais, ėjimo į mokyklą ar dvidešimties minučių vaikantis kamuolį kieme. Jei tavo iššūkyje tokia veikla įvertinama, pašalini ne tik laiko derinimo kliūtį. Pašalini ir emocinę kliūtį, kuri daugeliui tėvų buvo didesnė iš šių dviejų.

Iššūkių principai, įtraukiantys tėvus

Iš viso to kyla keli principai, kuriuos verta taikyti kiekvienam rengiamam iššūkiui. Juk programa, tinkanti labiausiai laiko stokojantiems įmonės žmonėms, tinka visiems.

Pirma, pačioje struktūroje palik vietos netobulumui. Tėvų mėnesyje visada pasitaiko savaitė su ausies uždegimu, mokyklos spektakliu ar tiesiog visišku chaosu. Iššūkis, reikalaujantis trisdešimties tobulų dienų, tokiam žmogui baigiasi šeštą dieną, o prie kito jis nebeprisijungs. Nuoseklumo tikslas – tarkime, pasiekti dienos tikslą penkiolika ar dvidešimt dienų iš trisdešimties – iš anksto pasako dalyviams, kad netobulas mėnuo irgi įskaitomas. Vien šis struktūros pasirinkimas tėvų dalyvavimui duoda daugiau nei bet kiek padrąsinančių žinučių, nes atitinka tikrąjį jų gyvenimo ritmą. Penkiolika dienų, skirtų tikram įpročiui per chaotišką mėnesį, nėra nuleista kartelė. Tai pergalė, ir iššūkio struktūra turėtų tai parodyti. (Daugiau apie tai, kodėl tai veikia, skaityk straipsnyje apie nenutrūkstamų įpročių serijų psichologiją.)

Antra, neplanuok veiklų konkrečiu laiku. Renginiai nustatytą valandą – grupiniai bėgimai, tiesioginiai užsiėmimai ar bet kokia veikla per pietus – atmeta tuos, kurie tuo metu negali dalyvauti, o tėvai beveik niekada negali. Iššūkiai, kuriuose veikla įskaitoma bet kada ir bet kokiais trumpais etapais, yra vienintelis formatas, tinkantis suskaidytai dienai. Dešimt minučių judėjimo 6.40 val., ėjimas į mokyklą 8.15 val., žaidimų aikštelė 17.30 val. – dienos aktyvumas susideda, nors nė vienas atskiras tarpas neprimena treniruotės.

Trečia, pasirūpink, kad dalyvavimas reikalautų kuo mažiau pastangų. Tėvai iššūkiui skirs tiek dėmesio, kiek daugumai dalykų už šeimos ribų: maždaug devyniasdešimt sekundžių. Automatinis sekimas kišenėje esančiu telefonu pasirūpina žingsniais ir atstumu be jokių papildomų veiksmų. O viskam kitam geriausias tėvų draugas – rankinis įvedimas. Juk išmanusis laikrodis taip ir liko neįkrautas ant naktinio stalelio šalia bibliotekos knygos, kurios taip ir nepavyko grąžinti. Iššūkis, leidžiantis iš atminties per dešimt sekundžių, kol verda makaronai, įrašyti vakarykštį šeimos pasivaikščiojimą ar praėjusios nakties miegą, padeda užtikrinti, kad chaotiškos savaitės netaptų pasitraukimo savaitėmis.

Formatai, kurie veikia praktiškai

Štai keli konkretūs formatai, paremti minėtais principais. Ėjimo į mokyklą žingsnių iššūkis: įprastas žingsnių iššūkis, tik jo pristatyme akcentuojamas ėjimas į mokyklą. Žingsniai įskaitomi bet kada, o toks pristatymas tėvams parodo, kad jų kasdienė rutina jau yra dalyvavimas. Pakeisti pateikimą beveik nieko nekainuoja, bet būtent tai skiria mintis „dar vienas iššūkis, kuriame negaliu dalyvauti“ ir „palauk, juk aš tai jau darau“. Savaitgalio šeimos nuotraukų kvietimas: iššūkio pokalbyje pakviesk dalytis judėjimo su vaikais nuotraukomis – išvykos dviračiais, ekspedicijos į lapų krūvas ar pasivaikščiojimo taškantis balose. Tėvai, kurie niekada nekeltų asmenukės iš sporto salės, įkels lapų krūvą, o pokalbis prisipildys tokios įmonės kultūros, kurioje tėvai iš tiesų atpažįsta save. Nuoseklumo mėnuo: bet kuris kasdienis įprotis – vandens gėrimas, miegas, laikas lauke, dešimt minučių judėjimo – su lanksčiu tikslu, kiek mėnesio dienų jo laikytis. Pradėk jį keičiantis rutinai ir aiškiai pristatyk kaip pritaikytą tėvų kasdienybei.

Ir dar vienas dažnai nepastebimas formatas – privatus iššūkis kaip asmeninė tėvų erdvė. Mama ar tėtis gali susikurti nedidelį privatų iššūkį iki 10 žmonių – tik savo šeimai ar keliems kolegoms, taip pat auginantiems vaikus. Jo tikslas gali atitikti tikrą jų gyvenimą, nepriklausomai nuo to, kokį iššūkį tuo metu rengia įmonė. Kartais visos įmonės rezultatų lentelė yra tiesiog netinkamas mastelis žmogui, kurio šio mėnesio pergalė – penkis kartus per savaitę nueiti su vaikais į mokyklą. O pačių sukurtas iššūkis tarp žmonių, susiduriančių su tais pačiais apribojimais, tinka puikiai. Mūsų šeimos fizinio aktyvumo iššūkio vadove paaiškinta, kaip jį sukurti.

Kada pradėti: keičiantis rutinai

Grįžimas į mokyklą – vienintelis metų laikas, kai visų tėvų rutina vienu metu išardoma ir kuriama iš naujo. Naujas kėlimosi laikas, nauji maršrutai, nauja vaikų pasiėmimo tvarka: visas šeimos grafikas maždaug tris savaites primena dar nesustingusį betoną. Įpročių tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu verta pasinaudoti. Bato universiteto tyrėjų vadovautame lauko eksperimente kasdieniam elgesiui keisti skirta priemonė veikė geriau žmonėms, kurie per pastaruosius tris mėnesius buvo persikraustę, nei tiems, kurių rutina buvo nusistovėjusi. Taip yra todėl, kad suardyta rutina atveria galimybę keisti senus įpročius. Kol betonas dar nesustingęs, įvestas geros savijautos įprotis – ėjimas į mokyklą, dešimt minučių sau palikus vaikus ar ankstesnis miegas, kurio ir taip reikalauja mokslo metai – tampa rutinos dalimi ir išlieka net lapkritį. Tas pats įprotis, įvestas po mėnesio, jau turi kovoti su sustingusiu grafiku. Jei rugsėjį praleidai, kitos progos – grįžimas po žiemos atostogų sausį ir perėjimas prie vasaros dienotvarkės. Kiekvienu iš šių momentų tau padeda naujos pradžios efektas.

Pabaigai – žodis personalo specialistams. Tėvai nepasakys, kad programa jiems nepritaikyta. Tai grupė, kuri mažiausiai linkusi skųstis ir greičiausiai tiesiog nepasirodys dalyvavimo duomenyse. Jie neturi atliekamos energijos atsiliepimams ir yra įpratę tyliai prisitaikyti prie dalykų, sukurtų ne jiems. Tad nelauk skundo. Pažvelk, kas prisijungia prie tavo iššūkių, pastebėk spragą ir pritaikyk juos labiausiai užsiėmusiems įmonės žmonėms. Tada dalyvavimas išaugs būtent toje grupėje, kurią tyliai prarasdavai. O dažnai sustiprės ir sunkiau pamatuojamas dalykas – tėvų jausmas, kad įmonė mato tikrąjį jų gyvenimą.

Tėvams pritaikyti iššūkiai su YuMuuv

Visa tai lengvai įgyvendinama su YuMuuv. Žingsniai ir atstumas automatiškai sinchronizuojami iš telefono, todėl nereikia nei dėvimojo įrenginio, nei nuolat prisiminti jo įkrauti. Miegas, vandens gėrimas, laikas lauke ir kiti šeimos gyvenimui tinkantys įpročiai yra rankiniu būdu įvedamos veiklos iššūkių veiklų sąraše. Jas per kelias sekundes galima užregistruoti mygtuku +Dienoraštis. Kurdamas iššūkį, pasirink dienos tikslą, o pristatymo žinutėje nurodyk siekį jį pasiekti penkiolika ar dvidešimt dienų iš trisdešimties. Iššūkio pokalbis tiks savaitgalio šeimos nuotraukoms, o privatūs iššūkiai suteiks tėvams atskirą, šeimos dydžio erdvę. Niekas iš to nepailgina tėvų dienos. Tik pasirūpina, kad tai, ką jie jau daro dėl geresnės savijautos, pagaliau būtų įskaityta.

Daugiau idėjų, kurioms nereikia sporto salės, rasi mūsų straipsnyje apie su sportu nesusijusius geros savijautos iššūkius. Taip pat sužinok, kodėl miegas turėtų būti tavo geros savijautos programos dalis.

Nori programos, kuri tiktų labiausiai užsiėmusiems tavo žmonėms? Užsisakyk YuMuuv demonstraciją ir padėsime sukurti tėvams pritaikytus iššūkius.