Ne biure dirbančių darbuotojų gerovė: sprendimai visą dieną ant kojų praleidžiančioms komandoms

Įsivaizduok įprastą įmonės darbuotojų gerovės programą. Joga per pietų pertrauką trečio aukšto konferencijų salėje. Priminimas nešiojamajame kompiuteryje atsistoti ir pasirąžyti. Iš dalies kompensuojamas reguliuojamo aukščio stalas. Žingsnių iššūkis, skatinantis daugiau judėti. O dabar pažvelk į šią programą sandėlio užsakymų komplektuotojo, per pamainą nueinančio vienuolika mylių, slaugytojo, neprisėdusio nuo septintos ryto, arba siuntų pristatymo vairuotojo, kurio pietų pertrauka – penkiolika minučių stovėjimo aikštelėje už dviejų šimtų mylių nuo bet kokios konferencijų salės, akimis.

Ši programa jiems ne tik neaktuali. Ji netgi subtiliai žeidžia. Dešimt valandų per dieną ant kojų praleidžiančiam žmogui ji sako, kad pagrindinė įmonės sveikatingumo idėja – jam reikėtų daugiau judėti. Ir ši idėja skleidžiama kanalais – įmonės el. paštu, kompiuteriu pasiekiamais portalais, renginiais vidurdienį pagrindiniame biure – kuriais jis net ir norėdamas negali pasinaudoti. Įmonių gerovės programos turi esminę kūrimo problemą: jas sukūrė biuro darbuotojai biuro darbuotojams, o visiems kitiems pritaikė tik vėliau, beveik nesusimąstydami.

Tai svarbiau, nei mano dauguma personalo komandų, nes biuro darbuotojai sudaro mažumą. Didžioji pasaulio darbuotojų dalis dirba ne prie darbo stalo – Emergence Capital skaičiavimais, tai apie 2,7 mlrd. žmonių, maždaug 80 % visų pasaulio darbuotojų, dirbančių gamybos, logistikos, mažmeninės prekybos, sveikatos priežiūros, statybos, apgyvendinimo, maitinimo ir paslaugų teikimo vietoje srityse. Vien JAV tai dešimtys milijonų žmonių sandėliuose, parduotuvėse, prie vairo ir prie pacientų lovų. Palyginti su kolegomis biuruose, jie dažniau patiria fizinę perkrovą, jų miegas labiau sutrikęs, o darbo grafiką jie kontroliuoja mažiau. Vadinasi, tai žmonės, kuriems pagalbos gerovei palaikyti reikia labiausiai, tačiau įprastos gerovės programos jų poreikius atliepia prasčiausiai. Jei tavo įmonėje yra tokių darbuotojų, bet gerovės programoje daugiausia dalyvauja pagrindinio biuro kolegos, štai kodėl taip yra.

Apversk biuro logiką

Biurams skirtos gerovės programos remiasi prielaida, kad darbo diena praleidžiama sėdint, o sprendimas – judėjimas. Ne prie darbo stalo dirbančių žmonių darbo diena ir taip kupina judėjimo – dažnai pasikartojančio, susijusio su svorių kilnojimu ir fiziškai sunkaus. Jiems iš tiesų padeda atsigavimas.

Pagalvok, ką iš žmogaus atima fiziškai sunkus darbas. Tikrai ne žingsnius. Jis atima miegą, nes ankstyvos, besikeičiančios ir naktinės pamainos sutrikdo paros ritmą taip, kaip įprastas darbas nuo devynių iki penkių niekada nesutrikdytų. Jis sekina skysčių atsargas, nes prakaituojant per aštuonių valandų pamainą sandėlyje ar vasarą dengiant stogą susidaro toks skysčių trūkumas, kokio prie stalo dirbantis žmogus nepatiria. Jis alina sąnarius ir minkštuosius audinius, nes nuolatinis kilnojimas, siekimas, sukimasis ir stovėjimas ant betono sukelia patempimus bei mikrotraumas. Ilgainiui jos virsta nugaros ir pečių problemomis, dėl kurių darbuotojai negali dirbti, ima nedarbingumą ir kreipiasi dėl išmokų netekus darbingumo. Europoje maždaug trys iš penkių darbuotojų skundžiasi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimais – dažniausia su darbu susijusia sveikatos problema. Be to, toks darbas emociškai sekina, nors iš biuro tai lengva pražiūrėti: mažiau savarankiškumo, didesnis fizinis nuovargis grįžus namo, kur laukia šeimos rūpesčiai, ir daugeliui šių darbuotojų viską lydinti reali finansinė įtampa.

Tad apversk logiką. Jei biuro programa sako „judėk daugiau“, šiems darbuotojams skirta programa turėtų sakyti „geriau atsigauk“. Miego iššūkiai vietoj žingsnių iššūkių. Vandens gėrimas per pamainą. Tempimo ir mobilumo pratimai, skirti konkrečioms pasikartojančioms darbo apkrovoms mažinti. Sąmoningumo ar dėkingumo praktikos, kurioms užtenka penkių minučių poilsio kambaryje. Tai nėra lengvesnė ar mažiau vertinga alternatyva fizinio aktyvumo skatinimui. Šiems žmonėms tai ir yra fizinės savijautos gerinimas – tai, kas iš tiesų pakeičia jų kūno savijautą savaitės pabaigoje.

Verta paminėti vieną išlygą. Žingsnių iššūkis sandėlio komandai nėra beprasmis – tiesiog jo paskirtis kitokia, nei gali atrodyti. Užsakymų komplektuotojas, jau nueinantis 20 000 žingsnių, beveik tris kartus daugiau nei vidutinis YuMuuv naudotojas, dėl iššūkio daugiau nevaikščios. Taip įvertini darbą, kurį jis jau atlieka, o ne keiti įprotį. Tai vis tiek gali būti prasminga dėl priežasčių, kurias netrukus aptarsime, tačiau svarbu aiškiai suprasti tikslą. Jei sieki pripažinimo ir pasididžiavimo, skaičiuok žingsnius. Jei nori iš tiesų pakeisti sveikatai palankius įpročius, organizuok miego iššūkį.

Kas veikia praktiškai

Pradėk nuo prieinamumo, nes be jo visa kita neveiks. Ne prie darbo stalo dirbantys žmonės paprastai neturi nei įmonės el. pašto, nei įmonės nešiojamojo kompiuterio, nei darbo stalo, šalia kurio būtų galima pakabinti plakatą. Tačiau beveik visi turi asmeninį išmanųjį telefoną. Gerovės programa, veikianti paprastoje telefono programėlėje, gali vienodai gerai pasiekti ir paskirstymo sandėlį Ohajuje, ir parduotuvės darbuotojus Mančesteryje. Čia itin svarbūs iššūkiai, kuriuose duomenys įvedami rankiniu būdu: norint užregistruoti išgertas stiklines vandens, miego valandas, tempimo minutes ar sąmoningumo praktiką, tereikia kišenėje jau esančio telefono. Jokio dėvimojo įrenginio, kompiuterio ar užklausos IT skyriui. Turintys laikrodį ar aktyvumo apyrankę gali juos prijungti, tačiau programa niekada neturėtų remtis prielaida, kad tokį įrenginį turi visi. Daugelyje šių darbuotojų grupių tai toli gražu nėra įprasta, o reikalavimas nusipirkti įrangą, kad galėtum dalyvauti, savaime tampa dar viena tylia atskirties forma.

Apgalvok ir asmeninių įrenginių naudojimo klausimą. Prašai žmonių į asmeninį telefoną įsidiegti su darbu susijusią programėlę, o šie darbuotojai dažnai – ir pagrįstai – įtariai vertina viską, kas primena sekimą. Aiškiai paaiškink, kokius duomenis programėlė mato, o kokių nemato, pabrėžk, kad dalyvavimas savanoriškas, ir pasiūlyk formatus, kuriuose nedemonstruojami atskirų žmonių rezultatai, pavyzdžiui, bendrus tikslus ar komandos vidurkius. Šiai darbuotojų grupei pasitikėjimas yra svarbiausias, o jis užsitarnaujamas detalėmis.

Tuomet iššūkius kurk pagal tai, kaip iš tiesų organizuojamas šių komandų darbas: pagal padalinius ir pamainas. Dieninės ir naktinės pamainų arba Memfio ir Roterdamo sandėlių varžybos atitinka jau esantį žmonių priklausymo komandai jausmą ir jiems patinkančią draugišką konkurenciją. Komandų rezultatus skaičiuok pagal vidurkius, o ne bendras sumas, kad penkiolikos žmonių naktinė komanda galėtų sąžiningai varžytis su keturiasdešimties žmonių dienine pamaina, o mažas sandėlis – su dideliu. Vidurkiai taip pat siunčia tinkamą žinutę apie įmonės kultūrą: komandos rezultatą keičia kiekvieno dalyvavimas, ne tik sportiškiausiųjų.

Keistis turi ir komunikacija. Nėra tokio visiems darbuotojams skirto el. laiško, kuris pasiektų visus darbo vietose. Veikia tie kanalai, kuriais šios komandos jau naudojasi: trumpas pamainos susirinkimas, ekranas poilsio kambaryje, vadovas, paminintis iššūkį darbo dienos pradžioje. Pirmiausia įtrauk pamainų vadovus – jei jie dalyvauja, prisijungs ir jų komandos. Ir atsisakyk visko, kas vyksta nustatytu laiku. Užsiėmimas per pietus, bendras pasivaikščiojimas 17 val., tiesioginis internetinis seminaras – kiekvienas konkrečiu laiku vykstantis renginys atskiria tuos, kurie tuo metu dirba. O visą parą veikiančioje įmonėje tokių visada yra. Iššūkiai, kuriuose rezultatas kaupiamas kaskart atlikus veiksmą – stiklinė vandens 3 val. nakties verta tiek pat, kiek ir vidurdienį, – yra vienintelis formatas, vienodai tinkantis visoms pamainoms.

Galiausiai nenuvertink bendravimo. Šios komandos dažnai dirba skirtinguose padaliniuose ir skirtingomis pamainomis, todėl niekada nesusitinka. Bendras iššūkio pokalbis – naktinės pamainos tempimo ratas, vairuotojų pasivaikščiojimas sustojimo vietoje, antradienio pamainos vandens gertuvių rikiuotė – suartina žmones, kurie vilki tą pačią uniformą, bet niekada nėra susitikę. Organizacijoms, kurių komandos išsibarsčiusios skirtingose vietose, toks matomumas beveik toks pat vertingas kaip ir patys sveikatai palankūs įpročiai.

Pasididžiavimo svarba

Štai ko į biurus orientuotos gerovės programos visiškai nepastebi. Kai įmonė surengia žingsnių iššūkį ir sandėlio komanda pamato, kad juda tris kartus daugiau nei pagrindinio biuro darbuotojai, įvyksta tai, ko neužfiksuoja jokia įsitraukimo apklausa. Žmonės, kurių fizinių pastangų paprastai nematyti jokiose įmonės rezultatų suvestinėse, staiga turi skaičių. Ir tas skaičius rodo, kad jie savo kojomis neša visą įmonę. Pagrindinio biuro kolegos apie tai juokauja pokalbyje. Sandėlio komanda poilsio kambaryje prisega atspausdintą rezultatų lentelę.

Tokia istorija apie įmonės kultūrą išties vertinga. Todėl ir ankstesnė išlyga apie žingsnių iššūkius turi dvi puses. Ne, žingsnių iššūkis nepakeis užsakymų komplektuotojo elgesio. Tačiau visos įmonės judėjimo iššūkis, kuriame akivaizdžiai pirmauja ne biuro komandos, tampa pripažinimo įvykiu – reta akimirka, kai organizacijos hierarchija apsiverčia ir darbuotojai sandėlyje ar gamyboje aplenkia vadovų kabinetus. Būtent dėl to surenk jį kartą per metus, o likusią metų dalį organizuok atsigavimo iššūkius, kurie iš tiesų gerina sveikatą.

Pradėk po darbų piko, ne per jį

Pamainomis dirbančioms organizacijoms tinkamas laikas svarbesnis nei biurams. Vasara – chaoso metas: reikia pavaduoti atostogaujančius, samdyti laikinus darbuotojus, o logistikos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose darbo apimtys pasiekia piką. Savaitėmis prieš šventes ateina metų pabaigos darbymetis, kai sandėliai ir parduotuvės pernelyg užimti bet kokioms naujovėms. Tokiame šurmulyje pradėta programa tiesiog pasimeta. Geriausiai tinka ramesni laikotarpiai po darbų piko: rugsėjis, kai grafikai nusistovi ir tomis pačiomis pamainomis vėl dirba tos pačios komandos, arba sausio pabaiga ir vasaris, kai šventinis šurmulys jau atslūgęs. Keturių savaičių vandens gėrimo ar miego iššūkis vienu iš šių laikotarpių, pristatytas per pamainų susirinkimus ir paremtas padalinių pasididžiavimu bei tarpusavio varžybomis, pasiekia žmones tada, kai jie turi jėgų ir dėmesio prisijungti.

Pasiek komandas su YuMuuv

Jei čia atpažįsti savo darbuotojus, praktiniai poreikiai yra būtent tokie, kaip aprašyta aukščiau, ir YuMuuv sukurta jiems atliepti. Miegas, vandens gėrimas ir sąmoningumas – tai iššūkių veiklų sąraše esančios veiklos, kurių duomenys įvedami rankiniu būdu, tad nereikia jokio dėvimojo įrenginio. Tempimo pratimus galima vykdyti kaip pasirinktinę veiklą. Norintiems žingsniai sinchronizuojami automatiškai. Komandų rezultatų lentelėse galima skaičiuoti vidurkius, todėl skirtingo dydžio pamainos ir padaliniai varžosi sąžiningai, o iššūkio pokalbis su nuotraukomis ir vaizdo įrašais pasiekia darbuotojus jų darbo vietose, o ne el. pašto dėžutėje.

Gamybos ir logistikos įmonės jau organizuoja iššūkius būtent taip: sužinok, kaip tai padarė DHL ir kaip 3M Gulf maždaug padvigubino dalyvaujančiųjų skaičių, palyginti su ankstesniais metais. Platforma nepataisys programos, sukurtos tik darbui prie stalo, bet jei kursi ją visą dieną ant kojų praleidžiantiems žmonėms, ji suteiks įrankius jiems pasiekti.

Turi ne biure dirbančią komandą? Užsisakyk YuMuuv demonstraciją ir parodysime, kaip sukurti iššūkius tarp padalinių ir pamainų.