Kaip sveikatingumo iššūkiai gerina komandos psichikos sveikatą
Dažnai manome, kad sportas padeda numesti svorio ar užsiauginti raumenų. Taip ir yra, bet jo poveikis psichikai gali būti dar svarbesnis. Paklausk ilgus metus aktyviai gyvenančių žmonių, kodėl jie vis dar keliasi anksti pasportuoti, ir dauguma papasakos, kaip sportuodami jaučiasi. Būtent todėl sveikatingumo iššūkiai gali būti vienas veiksmingiausių būdų stiprinti komandos psichikos sveikatą.
Table of Contents
Fizinis aktyvumas ir psichikos sveikata: ką rodo tyrimai
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, reguliarus fizinis aktyvumas mažina depresijos ir nerimo simptomus bei gerina bendrą savijautą.1 2019 m. žurnale JAMA Psychiatry paskelbtas tyrimas parodė, kad kiekvienas reikšmingas fizinio aktyvumo padidėjimas siejamas su 26 % mažesne depresijos tikimybe. Tai maždaug prilygsta 15 minučių sėdėjimo pakeitimui 15 minučių bėgimo arba valandos sėdėjimo pakeitimui sparčiu ėjimu.2 Tyrimai rodo, kad lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos atveju reguliarus fizinis aktyvumas gali būti toks pat veiksmingas kaip kiti įprasti gydymo būdai.
Fizinis aktyvumas nepakeičia profesionalios pagalbos, tačiau tai veiksminga ir beveik kiekvienam prieinama papildoma priemonė.
Kaip fizinis aktyvumas gerina psichikos sveikatą
Fizinis aktyvumas keičia smegenis. Jis skatina naujų nervinių ląstelių ir jungčių susidarymą, taip pat endorfinų bei kitų nuotaiką ir energiją gerinančių medžiagų išsiskyrimą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad judėjimas suteikia progą atsikvėpti: eidamas ar bėgdamas gali atsitraukti nuo neigiamų minčių ir susitelkti į dabarties akimirką – savo kvėpavimą, odą glostantį vėją, kelią po kojomis.
7 reguliaraus judėjimo naudos psichikos sveikatai
- Daugiau energijos. Judėjimui skirta energija sugrįžta tau dienos metu.
- Geresnis miegas. Fizinis aktyvumas padeda lengviau užmigti ir pabusti pailsėjus, o nurimusias mintis vakare lengviau paleisti.
- Geresnė atmintis ir dėmesys. Fizinis aktyvumas padeda susikaupti ir greičiau mąstyti, o reguliarus judėjimas siejamas su mažesne demencijos rizika vyresniame amžiuje.
- Didesnis pasitikėjimas savimi. Pasiekti tikslai, net ir nedideli, stiprina tikėjimą savo jėgomis tiek darbe, tiek gyvenime.
- Sveikesnis gyvenimo būdas. Pradėjus daugiau judėti, dažnai natūraliai atsiranda ir sveikesni mitybos bei miego įpročiai.
- Palaikantys santykiai. Judėdamas kartu su kitais užmezgi ryšius su žmonėmis, kurie palaiko sunkesnėmis akimirkomis.
- Mažiau nuotaikų svyravimų. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti stabilesnę emocinę būseną.
Dažnos kliūtys ir kaip jas įveikti
Visiems pasitaiko dienų, kai atrodo, kad šiandien – ne ta diena. Tačiau būtent tada fizinis aktyvumas dažnai padeda labiausiai.
- „Jaučiuosi pernelyg pavargęs.“ Pradėk dar prieš pajusdamas, kad esi pasiruošęs. Duok sau dar penkias minutes ir rasi šimtą priežasčių niekur neiti.
- „Blogas oras.“ Oro nepakeisi, bet gali pasirinkti tinkamą aprangą arba pasportuoti patalpoje.
- „Visko tiesiog per daug.“ Pradėk mažais žingsneliais. Užuot bėgęs, išeik pasivaikščioti. Po dešimties minučių galbūt norėsis pajudėti daugiau.
- „Neturiu laiko.“ Kai kurios dienos iš tiesų būna pilnos veiklos. Tačiau jei niekada nerandi net 15 minučių sau, tai įspėjamasis ženklas, į kurį verta atkreipti dėmesį.
- „Nežinau, nuo ko pradėti.“ Pradėk nuo vaikščiojimo arba pakviesk kartu pajudėti sportuojantį kolegą.
- „Neturiu tinkamo inventoriaus.“ Vandens buteliai gali atstoti svarmenis, o rankšluostis – jogos kilimėlį. Kai įprotis įsitvirtins, apdovanok save geresniu inventoriumi.
Čia rasi daugiau idėjų, kaip kasdien sukaupti aktyvių minučių.
Kaip sveikatingumo iššūkiai stiprina komandos psichikos sveikatą
Įmonės sveikatingumo iššūkiai suburia bendruomenę, kuri palaiko norą daugiau judėti. Jie padeda keliais būdais:
- Ryšys su kitais: bendras tikslas suartina kolegas, o tai ypač svarbu nuotoliniu būdu dirbančioms komandoms.
- Rutina: kasdieniai tikslai gerus ketinimus paverčia įpročiais.
- Dėmesys teigiamiems dalykams: pažanga ir mažos pergalės gerina nuotaiką bei stiprina pasitikėjimą savimi.
- Lengva pradėti: ėjimo iššūkiai tinka bet kokio fizinio pasirengimo žmonėms.
Kad iššūkiai palaikytų, o ne keltų stresą, nustatyk realistiškus tikslus, venk viešai skelbti dalyvių reitingus, jei tavo komanda to nenori, ir pasiūlyk su fiziniu aktyvumu nesusijusių iššūkių, skirtų miegui, sąmoningumui ar pertraukoms nuo ekranų. Derink iššūkius su praktinėmis priemonėmis, kurios padeda darbuotojams valdyti stresą darbe, o daugiau įkvėpimo ieškok tarp 52 sveikatingumo iššūkių idėjų.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Ar sveikatingumo iššūkiai gali pagerinti psichikos sveikatą darbe?
Taip. Jie skatina fizinį aktyvumą, kuris siejamas su silpnesniais nerimo ir depresijos simptomais, taip pat kuria ryšį su kitais ir padeda palaikyti rutiną – abu šie dalykai svarbūs psichologinei gerovei.
2. Kiek fizinio aktyvumo reikia psichikos sveikatai pagerinti?
Padeda net nedideli pokyčiai. Vienas tyrimas parodė, kad 15 minučių sėdėjimo pakeitimas bėgimu arba valandos sėdėjimo pakeitimas sparčiu ėjimu siejamas su 26 % mažesne depresijos tikimybe.
Stiprink komandos psichikos sveikatą su YuMuuv
Su YuMuuv organizuoti iššūkius paprasta: administratorių ir naudotojų vadovai, komunikacijos šablonai bei pagalbos centras, teikiantis pagalbą dalyviams, leidžia tau nesirūpinti techniniais klausimais. Užsisakyk demonstraciją ir paskatinkime tavo komandą judėti kartu.
