Kaip surengti vasaros sveikatingumo iššūkį, kuriame žmonės iš tiesų norėtų dalyvauti

Ne veltui vasara yra puikus metas gerovės iššūkiams. Dienos ilgesnės. Žmonės jau galvoja, kaip daugiau laiko praleisti lauke, sveikiau maitintis ir nusikratyti žiemos vangumo. Natūralios motyvacijos netrūksta — tereikia pasiūlyti tai, prie ko verta prisijungti.

Tačiau būtent čia dauguma įmonių suklumpa. Jos laukia birželio, paskubomis surengia žingsnių iššūkį, išsiunčia bendrą el. laišką ir stebisi, kodėl užsiregistravo tik tie patys 15 žmonių. Problema buvo ne iššūkis, o planavimas.

Jei nori vasaros gerovės iššūkio, kuris iš tiesų įtrauktų visą organizaciją, o ne tik jau aktyvius žmones, pradėti reikia dabar. Štai kaip tai padaryti.

Planuok balandį, ne birželį

Tai gali būti pati didžiausia gerovės iššūkių planavimo klaida — pradėti per vėlai. Atėjus birželiui žmonės jau būna užsisakę vasaros keliones, jų dienotvarkės keičiasi, o dėmesys krypsta kitur. Jei apie iššūkį paskelbi pirmą birželio savaitę ir tikiesi registracijų iki antrosios, dalį potencialių dalyvių jau praradai.

Geriausia pradėti planuoti balandį, gegužę pamažu pradėti komunikaciją, o birželio pradžioje — patį iššūkį. Taip turėsi aštuonias savaites iššūkiui sukurti, susidomėjimui įmonės viduje sužadinti, vadovų palaikymui gauti ir technologiniam pasirengimui užtikrinti. Darbuotojai taip pat turės laiko nusiteikti dalyvauti, užuot pasijutę netikėtai užklupti dar vienos įmonės iniciatyvos.

BambooHR gerovės iššūkių organizavimo gide tai pasakyta paprastai: geriausias iššūkis turi aiškią trukmę — pakankamai ilgą įpročiams susiformuoti, bet pakankamai trumpą entuziazmui išlaikyti. Daugumai vasaros iššūkių geriausiai tinka keturios–šešios savaitės.

Rinkis ne tik žingsnių temą

Žingsnių iššūkiai yra geras pasirinkimas. Jie pažįstami, lengvai sekami, o dalyvauti gali beveik visi. Tačiau jie ir nuspėjami — jei tokį rengei praėjusį ketvirtį, rezultatai greičiausiai bus kuklesni.

Vasara savaime suteikia progą pasitelkti kūrybiškumą. Štai temos, kurios nuolat pritraukia daugiau ir įvairesnių dalyvių:

Nuotykiai lauke. Išnaudok sezoną. Susitikimai vaikštant, pasivaikščiojimai parke per pietus, savaitgalio žygių registravimas, kelionės į darbą dviračiu. Tikslas nėra konkretus rodiklis — svarbu paskatinti žmones išeiti į lauką ir judėti taip, kaip jiems patogu. Daugiau idėjų rasi straipsnyje vasaros įsitraukimo idėjos: iš biuro į lauką.

Vandens vartojimas. Skamba paprastai, nes taip ir yra. Karščiausiais mėnesiais sekti kasdien išgeriamo vandens kiekį lengva, tai iš tiesų naudinga sveikatai ir sukuria stebėtinai įtraukiančias varžytuves. Per iššūkio atidarymą išdalyk gertuves su įmonės atributika — jos taps nuolatiniu vaizdiniu priminimu. Skaityk apie vandens vartojimą darbe, o karštomis dienomis pasinaudok mūsų patarimais, kaip saugiai leisti laiką lauke per karščius.

Sąmoninga vasara. Sujunk vasaros fizinę energiją su rūpinimusi psichikos sveikata. Kasdienės sąmoningumo minutės, dėkingumo dienoraštis, vakarai be ekranų. Taip įtrauksi darbuotojus, kurie neprisijungtų prie fizinio aktyvumo iššūkio, bet labai domisi streso valdymu.

Komandinis nuotykis. Iškelk bendrą tikslą — visa įmonė nueina atstumą, prilygstantį kelionei per šalį, arba kartu sukaupia tiek aktyvumo lauke minučių, kad „įkoptų į Kilimandžarą“. Bendri tikslai įtraukia daugiau žmonių nei individualios varžybos, nes sukuria bendro tikslo jausmą, o ne lenktynes, kuriose dauguma žino nelaimėsiantys.

Geriausi vasaros iššūkiai sujungia dvi ar tris iš šių temų. Pavyzdžiui, iššūkyje „Vasaros atsinaujinimas“ galima vienu metu sekti žingsnius, vandens vartojimą ir sąmoningumo minutes — taip kiekvienas darbuotojas ras bent vieną sau artimą sritį. Paruoštų formatų rasi straipsniuose vasaros gerovės iššūkiai biurui ir vasaros žingsnių iššūkių idėjos įmonėms.

Pirmenybę teik komandoms

Socialiniai elementai duoda išmatuojamą rezultatą. Atsitiktinių imčių tyrime STEP UP prie žingsnių sekimo pridėjus socialinių žaidimo elementų, aktyvumas padidėjo: varžybų grupė per dieną nueidavo maždaug 920 žingsnių daugiau nei kontrolinė grupė (Patel ir kt., JAMA Internal Medicine, 2019). Mūsų klientai mato tą patį: Windrose vasaros iššūkyje vertino tik komandų rezultatus, subūrė mišrias skirtingų skyrių komandas ir kartu nuėjo atstumą nuo Berlyno iki Tokijo (skaityk sėkmės istoriją).

Kodėl tai veikia? Nes atsakomybė iš vidinės („tikrai turėčiau tai padaryti“) tampa socialine („mano komanda manimi pasikliauja“). Kai komanda mato tavo pažangą, o tu — jos, dalyvavimas tampa įpročiu, o ne išimtimi.

Keli praktiniai patarimai, kaip sudaryti komandas:

• Maišyk skyrius. Skirtingų sričių darbuotojų komandos užmezga ryšius, kurie kitaip neatsirastų. Vasaros iššūkis yra stebėtinai veiksmingas būdas megzti pažintis.
• Burk nedideles komandas. Idealu — keturi–šeši žmonės. Pakankamai daug, kad vieno nario mažesnis aktyvumas dieną ar dvi nesutrukdytų, ir pakankamai mažai, kad būtų matomas kiekvieno indėlis.
• Paskirk komandų kapitonus. Ne vadovus, o entuziastingus savanorius. Žmogus, kuris kiekvienoje komandoje retkarčiais parašo padrąsinančią žinutę, turi neproporcingai didelę įtaką ilgalaikiam įsitraukimui.

Pasirūpink tinkama komunikacija

Gali sukurti tobulą iššūkį, bet jei niekas apie jį nežinos arba kvietimo laiškas primins pranešimą apie privalomas taisykles, dalyvių bus mažiau, nei tikiesi.

Štai veiksmingas komunikacijos planas:

Likus šešioms savaitėms iki pradžios (balandžio viduryje): Pirmoji užuomina įmonės viduje. Trumpa vadovų ar personalo komandos žinutė, užsimenanti apie artėjantį vasaros gerovės iššūkį. Detalių dar neatskleisk — tik sužadink smalsumą. „Birželį laukia šis tas smagaus. Sek naujienas.“

Likus keturioms savaitėms (gegužės pradžioje): Oficialus kvietimas. Pristatyk temą, datas, komandų veikimo principą ir naudą dalyviams. Pasitelk vaizdinę medžiagą ir energingą toną. Jei naudoji tokią platformą kaip YuMuuv, parodyk iššūkio skydelio ekrano nuotraukas, kad žmonės galėtų įsivaizduoti, kaip juo naudosis.

Likus dviem savaitėms (gegužės viduryje): Registracijos pradžia. Pasirūpink, kad registracija truktų mažiau nei dvi minutes. Rimtai — kiekvienas papildomas registracijos žingsnis kainuos dalyvius. Jei reikia atsisiųsti programėlę, tegul atsisiuntimo nuoroda būna vienintelis laiško akcentas.

Likus savaitei: Komandų pristatymas ir laiko iki starto skaičiavimas. Šiuo metu entuziazmas auga. Žmonės žiūri, su kuo pateko į komandą, kuriasi komandų pokalbiai, ir iššūkis staiga tampa tikras.

Iššūkio metu: Savaitinės naujienos. Lyderių lentelės apžvalgos, smagi statistika („kartu nuėjome atstumą nuo Niujorko iki Čikagos“), aktyviai dalyvaujančių komandų ar žmonių pristatymas. Neleisk iššūkiui nutilti po pirmos savaitės. YuMuuv pranešimus galima suplanuoti iš anksto, o naujienų idėjų rasi straipsnyje apie gerovės iššūkio istorijų pasakojimą.

Pasirink tinkamą trukmę

Jei iššūkis per trumpas, žmonės nespėja išsiugdyti įpročių. Jei per ilgas — praranda susidomėjimą. Dauguma organizatorių pastebi, kad keturios–šešios savaitės yra optimali trukmė įsitraukimui išlaikyti be nuovargio. (Kai kurios įmonės renkasi ilgesnį, bet ne tokį intensyvų formatą: Shell Slovakia ir Czechia kasmet rengia 90 dienų vasaros ėjimo iššūkį; skaityk sėkmės istoriją.)

Vasarą dažniausiai geriausiai veikia keturių savaičių iššūkis birželį arba šešių savaičių iššūkis nuo birželio iki liepos. Venk iššūkių liepos pabaigoje ir rugpjūtį, kai atostogos natūraliai sumažina dalyvavimą. Jei nori apimti visą vasarą, apsvarstyk du trumpesnius iššūkius — birželį ir rugpjūtį — o liepą tarp jų palik atokvėpiui.

Palengvink prisijungimą

Didžiausias gerovės iššūkių dalyvavimo priešas nėra susidomėjimo stoka. Tai kliūtys.

Jei norint prisijungti reikia užpildyti formą, atsisiųsti programinę įrangą, dalyvauti įvadiniame susitikime ir perskaityti penkių puslapių taisykles, sulauksi tik labiausiai motyvuotų 10 % darbuotojų. Visi kiti — tie, kuriuos iš tikrųjų nori pasiekti, — ketins užsiregistruoti, bet taip ir neprisiruoš.

Aukso standartas: viena nuoroda, vienas bakstelėjimas — ir tu jau dalyvauji. Visa kita pasirūpina iššūkio platforma.

Tai galioja ir kasdieniam dalyvavimui. Jei veiklai užregistruoti kas vakarą reikia ranka suvesti duomenis, jau antrą savaitę iššūkį tęsiančių dalyvių skaičius smarkiai sumažės. Ilgiausiai įsitraukimą išlaiko tie iššūkiai, kurie automatiškai sinchronizuoja duomenis su dėvimaisiais įrenginiais ar sveikatos programėlėmis arba leidžia veiklą užregistruoti tiesiog pažymint varnelę.

Rinkis tai, kas tikrai motyvuoja

Paskatos svarbios, bet ne taip, kaip mano dauguma įmonių. Labiausiai motyvuoja ne prizas pabaigoje, o pripažinimas viso iššūkio metu.

Savaitiniai pagyrimai labiausiai patobulėjusioms komandoms, pasiekimų ženkleliai ir matomas kilimas lyderių lentelėje suteikia nuolatinių džiaugsmo impulsų, skatinančių sugrįžti. Prizas iššūkio pabaigoje yra vyšnia ant torto, o ne pats tortas.

Vis dėlto vasariški apdovanojimai taip pat puikiai tinka. Papildomos apmokamo laisvo laiko valandos, pietūs laimėjusiai komandai, laisvalaikio lauke įranga, su gerove susijusios dovanų kortelės ar net paprasčiausias viešas padėkojimas per kitą visos įmonės susirinkimą. Svarbu, kad dalyvavimas būtų vertinamas, o ne tik fiksuojamas. Daugiau idėjų rasi straipsnyje apie gerovės iššūkių apdovanojimus.

Kas neveikia: pernelyg dideli piniginiai prizai. Jie netgi gali susilpninti vidinę motyvaciją, pakeisdami požiūrį iš „darau tai dėl sveikatos“ į „darau tai dėl pinigų“. Tegul apdovanojimai būna prasmingi, bet kuklūs.

Įtrauktį numatyk nuo pirmos dienos

Tai būtina. Iššūkis, kuriame apdovanojami tik greičiausi ir sportiškiausi dalyviai, atstums daugumą darbuotojų — o tai prieštarauja pačiam tikslui.

Sukurk iššūkį taip, kad mažylį auginantis žmogus, per pietus spėjantis pasivaikščioti 15 minučių, būtų įvertintas kartu su maratono bėgiku, surenkančiu 20 000 žingsnių. Pasiūlyk kelias veiklos kategorijas, kad žmogus, turintis fizinių apribojimų, galėtų dalyvauti sekdamas sąmoningumo praktikas, vandens vartojimą ar mitybą, o ne skaičiuodamas žingsnius.

Nuotolinėse ir tarptautinėse komandose atsižvelk į laiko juostas ir darbo grafikus. Jei iššūkis paremtas prielaida, kad visi dirba nuo 9 iki 17 val. tame pačiame biure, didelė dalis darbuotojų pasijus atstumti.

Svarbiausias rodiklis, kurį verta gerinti, nėra bendras žingsnių ar minučių skaičius — tai dalyvavimo lygis. Kiek žmonių tavo organizacijoje aktyviai įsitraukia? Būtent šis skaičius parodo, ar iššūkis iš tiesų kuria gerovės kultūrą, ar tik linksmina tuos, kurių įtikinėti ir taip nereikia.

Matuok tai, kas svarbu, ir dalykis

Iššūkiui pasibaigus padaryk du dalykus.

Pirma, įvertink dalyvavimo ir iššūkio užbaigimo rodiklius bei kokybinį grįžtamąjį ryšį. Išsiųsk trumpą apklausą — daugiausia tris–penkis klausimus. Kas žmonėms patiko? Ką jie keistų? Ar dalyvautų dar kartą? Šie duomenys bus aukso vertės planuojant kitą iššūkį.

Antra, pasidalyk rezultatais su visa įmone. Bendras nueitų žingsnių skaičius, kartu įveiktas atstumas myliomis, dalyvių skaičius, smagios nominacijos. Taip pasieksi du dalykus: įvertinsi visų dalyvių pastangas ir nedalyvavusiems sukelsi jausmą, kad jie kažką praleido, todėl kitam iššūkiui dalyvius surinkti bus lengviau.

Tikrasis tikslas

Planuojant vasaros gerovės iššūkį ir pasinėrus į detales lengva pamiršti vieną dalyką: tikslas nėra pats iššūkis. Jis tėra priemonė. Tikrasis tikslas — ugdyti įpročius, kurti ryšius ir kultūrą, kurioje įmonė aktyviai palaiko rūpinimąsi savimi.

Gerai surengtas vasaros iššūkis suteikia žmonėms bendrą patirtį. Jis griauna sienas tarp skyrių. Suteikia tyliam apskaitos darbuotojui progą pasikalbėti su žmogumi iš inžinerijos skyriaus. Parodo naujokams, kad ši įmonė ne tik kalba apie gerovę, bet ir imasi veiksmų — tiesiogine prasme.

O atėjus rugsėjui, kai iššūkis jau bus pasibaigęs, pastebėsi, kad stebėtinai daug dalyvių išlaikė naujus įpročius. Pasivaikščiojimai per pietus tęsiasi. Gertuvės lieka ant stalų. Komandų ryšiai išlieka.

Tai ne gerovės programa. Tai kultūros pokytis. Ir jis prasidėjo nuo plano, kurį parengei balandį.

Pasiruošei planuoti vasaros iššūkį? Užsisakyk YuMuuv demonstraciją.