Pasinaudok II ketvirčio palankumu: stiprink gerovę, kai motyvacija jau aukšta

Kiekvieną sausį kartojasi tas pats. Įmonės, pagautos naujametės energijos, pradeda gerovės iniciatyvas. Darbuotojai registruojasi, kupini naujos pradžios optimizmo. Tačiau iki Valentino dienos dalyvavimas smarkiai sumažėja. Sporto klubų abonementai lieka nenaudojami. Gerovės portalas renka skaitmenines dulkes. Vadovybė tyliai pereina prie kitų prioritetų.

Ne todėl, kad žmonėms nerūpi jų gerovė. Tiesiog sausis – labai prastas metas ilgalaikiams įpročiams ugdyti. Dienos trumpos ir šaltos. Pošventinis nuovargis – tikras. O spaudimas „nauji metai – naujas aš“ gerovės puoselėjimą paverčia prievole, o ne tuo, ką žmonės iš tiesų nori daryti.

Tačiau yra laikotarpis, kurio dauguma organizacijų visai nepastebi – metų atkarpa, kai sąlygos įtraukti darbuotojus į gerovės veiklas yra kone neįtikėtinai palankios. Tai II ketvirtis. Jei juo nesinaudoji, plauki prieš srovę, užuot leidęs jai tave nešti.

Kodėl sausį nepavyksta, o balandį – taip

Daugeliui pažįstamas vaizdas: sausį sporto klubai pilni, o vasarį lankytojų jau gerokai mažiau. Daugelis pažadų sau išblėsta per kelias savaites. Entuziazmas tikras. Tačiau ryžto tęsti dažnai pritrūksta.

Priežastis dažniausiai slypi aplinkoje. Sausį viskas veikia prieš tave. Trumpos šviesios dienos valandos slopina energiją ir nuotaiką. Dėl šalčio bet kokia veikla lauke atrodo kaip prievolė. Žmonės dar atsigauna po šventinių išlaidų ir bendravimo pertekliaus. Motyvacija dirbtinė – ją skatina kalendorius, o ne tikroji žmonių savijauta.

Balandį situacija visiškai pasikeičia.

Žurnale „The Lancet“ paskelbtas tyrimas parodė, kad serotonino gamyba smegenyse tiesiogiai susijusi su ryškios saulės šviesos poveikio trukme, o žiemą ji yra mažiausia. Atėjus pavasariui ir ilgėjant dienoms, serotonino kiekis natūraliai didėja. Žmonės jaučiasi energingesni, optimistiškesni ir atviresni pokyčiams. Tai ne motyvacijos teorija. Tai tavo naudai veikianti neurochemija.

Pridėk ir praktinius veiksnius: šiltesniu oru vėl norisi vaikščioti, važinėti dviračiu ir leisti laiką lauke. Atsiranda daugiau erdvės bendravimui. Išsisklaido I ketvirčio terminų ir metinių veiklos vertinimų migla. Darbuotojai ne tik pasirengę įsitraukti į gerovės veiklas – jie jau natūraliai žengę pusę kelio. Aplinka už tave atlieka didžiąją darbo dalį.

Tai ir yra II ketvirčio palankumas. Jį pastebinčios organizacijos turi didžiulį pranašumą prieš tas, kurios vis dar laikosi sausio logikos.

Nuovargis po I ketvirčio atveria galimybę

Apie vieną dalyką kalbama per mažai: I ketvirtis išsekina. Metinis planavimas, tikslų kėlimas, veiklos vertinimai ir spaudimas stipriai pradėti metus lemia, kad dauguma darbuotojų balandį pasitinka su per tris mėnesius susikaupusiu stresu.

Pasaulinis „Gallup“ tyrimas rodo, kad maždaug keturi iš dešimties darbuotojų įprastą dieną patiria daug streso. Pridėk įtemptą pirmąjį ketvirtį, ir balandį daugelis jau nešasi susikaupusią įtampą. Jie ne tik atviri gerovės iniciatyvoms. Jiems jų reikia.

Būtent todėl II ketvirtis toks tinkamas metas pradėti. Tu neprašai darbuotojų prie ir taip perkrautos metų pradžios darbotvarkės pridėti dar vieno dalyko. Siūlai būdą atsikvėpti kaip tik tada, kai jie jo ieško. Pavasario gerovės iššūkis neatrodo kaip dar viena įmonės iniciatyva – jis atrodo kaip gaivaus oro gurkšnis. Tiesiogine prasme.

Čia veikia ir psichologinis principas. Tyrėjai nustatė naujos pradžios efektą: žmonės aktyviau siekia tikslų po tokių laiko atskaitos taškų kaip naujos savaitės, mėnesio ar sezono pradžia. Visas dėmesys tenka sausiui, tačiau naujo ketvirčio pradžia ir metų laikų kaita taip pat suteikia progą pradėti iš naujo.

Biudžeto palankumas, apie kurį nekalbama

II ketvirtis turi ir praktinį pranašumą, nesusijusį su motyvacija ar nuotaika: pinigus.

Daugelis organizacijų biudžetus planuoja kalendoriniams metams, todėl I ketvirtis praeina užbaigiant planus ir derinant patvirtinimus. II ketvirtį biudžetai jau paskirstyti, aišku, kas gali tvirtinti išlaidas, o personalo komandos iš tiesų turi laiko ir pajėgumų naujoms iniciatyvoms pradėti. Organizacinis pasirengimas, kurio trūko sausį, kai visi dar tik aiškinosi prioritetus, balandį jau būna susiformavęs.

Gerovės platformas vertinančioms įmonėms II ketvirtis taip pat yra praktiškas metas apsispręsti: dar likusi didžioji metų dalis rezultatams parodyti ir pakanka laiko suplanuoti vasaros bei rudens veiklas. Jei tavo organizacija jau svarstė investuoti į gerovę, dabar kalbos gali virsti veiksmais.

Palauk iki III ketvirčio – ir teks derintis prie vasaros atostogų. Palauk iki IV ketvirčio – ir konkuruosi su biudžeto planavimu, metų pabaigos vertinimais bei šventiniu šurmuliu. II ketvirtis – palankus laikotarpis, kai ketinimai, ištekliai ir laikas iš tiesų sutampa.

Kaip pradėti gerovės iniciatyvą II ketvirtį

Taigi aplinkybės tau palankios. Kaip jomis pasinaudoti?

Sėkmingiausiai II ketvirtį pradedamas gerovės iniciatyvas sieja kelios savybės, kurios jas skiria nuo sausio entuziazmo ir greito išblėsimo scenarijaus.

Jos prasideda nuo mažų žingsnių ir plečiasi. Nemėgink vienu pranešimu pristatyti išsamios, visiems metams skirtos gerovės platformos. Pradėk nuo konkretaus pavasario iššūkio: keturios–šešios savaitės, viena aiški tema, paprastas prisijungimas. Pritrauk žmones pasiūlydamas pradžią, nereikalaujančią didelių įsipareigojimų. Iššūkis „Pavasario atsinaujinimas“, apimantis žingsnių sekimą, vandens gėrimo tikslus ir kasdienes sąmoningumo minutes, suteikia darbuotojams įvairių būdų dalyvauti jų neapkraunant. Idėjų rasi straipsniuose apie penkis gaivius pavasario gerovės iššūkius ir sveikatą stiprinančius pavasario iššūkius, o norėdamas pradėti greitai, pasinaudok mūsų 7 dienų starto planu.

Jos pasitelkia norą būti lauke. II ketvirtis – tas metų laikas, kai pasiūlymas „eik į lauką“ iš tiesų patrauklus beveik visiems. Ėjimo iššūkiai, komandinės veiklos lauke, judėjimo pertraukėlės per pietus – balandį ir gegužę visa tai atrodo natūralu, kitaip nei sausį ar lapkritį. Išnaudok sezoną. Kurk iššūkius, kurie pakelia žmones nuo kėdžių ir išveda į dienos šviesą, kur neurochemija jau daro savo darbą.

Jos remiasi komandomis, o ne pavieniais dalyviais. Socialiniais ryšiais paremtas veiklų kūrimas išmatuojamai keičia elgesį: atsitiktinių imčių STEP UP tyrime prie žingsnių sekimo pridėti socialiniai žaidimo elementai padidino aktyvumą, o varžymosi grupės dalyviai kasdien nueidavo maždaug 920 žingsnių daugiau nei kontrolinės grupės dalyviai (Patel ir kt., JAMA Internal Medicine, 2019). II ketvirtį, kai natūraliai labiau norisi bendrauti, komandos dinamika ypač veiksminga. Žmonės nori būti kažko dalimi, tad suteik jiems komandą, kuriai galėtų priklausyti.

Jos tampa didesnio sumanymo dalimi. Geriausios II ketvirčio iniciatyvos nepristatomos kaip pavieniai renginiai. Jos pateikiamos kaip gerovės kultūros pokyčio pradžia. „Tai mūsų pavasario iššūkis – ir pirmasis iš keturių sezoninių iššūkių šiemet.“ Toks pristatymas vienkartinį renginį paverčia tęstine istorija, kurios dalimi darbuotojai gali save matyti ilgą laiką. Jis taip pat paruošia dirvą vasaros, rudens ir žiemos iššūkiams, kurie remiasi II ketvirtį sukurtu pagrindu. Paprastą struktūrą rasi keturių ketvirtinių iššūkių plane, o kitam žingsniui pasiruoši perskaitęs, kaip parengti vasaros iššūkį.

Tinkamo laiko nauda kaupiasi

Štai kas nutinka, kai gerovės iniciatyvą pradedi II ketvirtį, o ne sausį.

Pirma, iš pradžių prisijungia daugiau dalyvių, nes remiesi natūralia motyvacija, užuot kovojęs su pošventiniu nuovargiu. Žmonės registruojasi ne iš kaltės jausmo, o todėl, kad iš tiesų to nori.

Antra, daugiau dalyvių pasiekia finišą, nes aplinkos veiksniai – dienos šviesa, oras, energijos lygis, atvirumas bendravimui – visą iššūkio laikotarpį palaiko įsitraukimą, o ne jam trukdo.

Trečia, per pavasario iššūkį susiformavę įpročiai turi daugiau galimybių išlikti, nes jie remiasi tikra motyvacija, o ne kalendoriaus diktuojamu spaudimu. Darbuotojas, balandį pradėjęs vaikščioti per pietus, labiau tikėtina, tai darys ir liepą nei tas, kuris sausio 2 d. pradėjo lankyti sporto klubą.

Ketvirta, sėkminga II ketvirčio pradžia organizacijai įrodo, kad gerovės iniciatyvos veikia. Kai vadovybė pamato gausų dalyvavimą ir teigiamus darbuotojų atsiliepimus apie pavasario iššūkį, klausimas „ar turėtume investuoti į gerovę?“ virsta klausimu „kaip galime tai plėtoti?“ Tai iš esmės kitoks pokalbis, vedantis prie nuolatinių investicijų, o ne vienkartinių eksperimentų.

Tikroji rizika – laukti

Daugelis organizacijų linkusios toliau planuoti, vertinti ir laukti „tobulo momento“. Tačiau darbuotojų įsitraukimo duomenys rodo, kad delsti negalima. Kai pasaulinis įsitraukimas yra istorinėse žemumose, o pusė darbuotojų žvalgosi naujų galimybių, laukimas turi savo kainą. Kiekvienas atidėtas ketvirtis – tai dar vienas ketvirtis, kai tavo darbuotojai lieka neįsitraukę, patiria stresą ir galbūt dairosi kitur.

II ketvirtis – ne tik patogus metas. Tai strateginis pasirinkimas. Palankios sąlygos tikros: dienos šviesa, energija, paskirstytas biudžetas, naujos pradžios psichologija. Tačiau jos netrunka amžinai. Vasara atneša atostogas ir tvarkaraščių chaosą. Ruduo – IV ketvirčio spaudimą. O sausis? Jau žinome, kuo tai baigiasi.

II ketvirtį veikiančios organizacijos ne tik pradeda gerovės iššūkį. Jos pasinaudoja akimirka, kai viskas – biologija, psichologija, biudžeto ciklai ir darbuotojų pasirengimas – veikia jų naudai.

Palankus vėjas jau pučia. Klausimas tik toks: pasinaudosi juo ar stebėsi, kaip jis praeina?

Pasiruošęs pasinaudoti palankiu vėju? Užsisakyk YuMuuv demonstraciją ir pradėk pavasario iššūkį vos per kelias dienas.