Kaip vanduo susijęs su darbuotojų gerove? Labiau, nei manai

Paklausk daugelio žmonių, su kuo jiems siejasi darbuotojų gerovė, ir jie paminės judėjimą, galbūt miegą ar stresą. Vandens beveik niekas nepamini. Pakankamas skysčių vartojimas – viena labiausiai pamirštamų gerovės priemonių. Iš dalies todėl, kad skamba pernelyg paprastai, jog būtų svarbu, iš dalies todėl, kad lengvos dehidratacijos poveikis toks įprastas, jog jo nebepastebime. Popietinis nuovargis, apie trečią valandą prasidedantis galvos skausmas, susitikimas, kuriame niekas negali susikaupti – nemaža dalis šių dalykų tiesiog reiškia, kad darbuotojai išgėrė per mažai vandens.

Į tai verta žiūrėti rimtai: lengvos dehidratacijos ir pažintinių gebėjimų tyrimų rezultatai išties įspūdingi. Be to, pakankamas skysčių vartojimas yra viena iš nedaugelio gerovės priemonių, kuri nieko nekainuoja, yra prieinama iškart ir tinka tiesiog kiekvienam įmonės darbuotojui, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo, klimato ar dienotvarkės. O prasidėjus vasaros karščiams tai tampa viena aktualiausių gerovės temų, kurią gali pasiūlyti savo komandai.

Mokslo išvados įspūdingesnės, nei gali atrodyti

Štai kas daugelį nustebina: kad pajustum poveikį, nebūtina patirti stiprią dehidrataciją. Metaanalizė parodė, kad netekus skysčių, sudarančių 2 % ar daugiau kūno masės, suprastėja dėmesys, vykdomosios funkcijos ir judesių koordinacija (Wittbrodt ir Millard-Stafford, 2018). Tokį lygį galima pasiekti dar prieš pajuntant stiprų troškulį, ypač per karščius ar po fizinio krūvio.

Pradėjus stebėti, poveikis tampa akivaizdus. Kontroliuojamuose tyrimuose lengva dehidratacija siejama su prastesniu gebėjimu susikaupti atliekant protines užduotis, didesniu subjektyviai jaučiamu užduočių sunkumu, dažnesniais galvos skausmais, prastesne nuotaika ir didesniu nuovargiu. Viename dažnai cituojamame jaunų moterų tyrime (Armstrong ir kt., Journal of Nutrition, 2012) lengvą dehidrataciją patyrusios dalyvės nurodė, kad užduotys atrodė sunkesnės, o jos pačios jautėsi labiau pavargusios, net kai jų rezultatai neprastėjo. Vadinasi, skysčių vartojimas veikia ne tik tai, kaip gerai žmonės dirba, bet ir tai, kiek pastangų, jų manymu, darbas reikalauja. Protinį darbą dirbantiems žmonėms šis jausmas turi didžiulę įtaką įsitraukimui ir perdegimui.

Poveikį nuotaikai verta paminėti atskirai. Dehidratacija siejama su didesniu dirglumu, nerimu ir prastesne bendra nuotaika, o kai kuriuose tyrimuose moterims šis poveikis pasireiškė stipriau nei vyrams. Darbuotojai, kurie nuolat geria šiek tiek per mažai skysčių, būna šiek tiek dirglesni ir labiau pavargę, nei galėtų būti. Padaugink tai iš kelių šimtų žmonių ir kelių šimtų dienų – bendras poveikis darbo atmosferai bus tikrai juntamas.

Kodėl darbe taip lengva pritrūkti skysčių

Biurų aplinka nepastebimai skatina dehidrataciją, o dirbant nuotoliu padėtis dažnai dar prastesnė. Oro kondicionieriai sausina orą. Vienas po kito vykstantys susitikimai nepalieka natūralių pertraukų, per kurias būtų galima atsikelti ir įsipilti stiklinę vandens. O būtent giliai susikaupę, kaip to dažnai reikia protiniam darbui, žmonės valandų valandas pamiršta ką nors išgerti. (Beje, saikingai vartojama kava ir arbata taip pat įskaičiuojamos į suvartotų skysčių kiekį. Problema dažniau yra ne pati kava, o tai, kad be jos nieko daugiau negeriama.)

Nuotoliu ir hibridiniu būdu dirbantys žmonės susiduria su savita šios problemos versija. Namuose nėra įprastų biuro priminimų – praeiti pro virtuvėlę ar pamatyti kolegą, einantį prie vandens aparato. Todėl nuo rytinės kavos iki pietų galima taip ir neišgerti nė stiklinės vandens. Dėl to ankstyvą popietę, kai laukia daugiausia protinių pastangų reikalaujantis darbas, darbuotojams jau trūksta skysčių.

Vasara visa tai dar labiau sustiprina. Aukštesnė temperatūra, gausesnis prakaitavimas, o karšto klimato regionuose esančiuose biuruose – ir aplinka, kurioje kasdienis vandens poreikis iš tiesų didesnis nei vidutinio klimato sąlygomis. Birželį raginimas gerti daugiau vandens skamba kitaip nei sausį būtent todėl, kad visi jaučia, kodėl tai aktualu.

Ką iš tiesų reiškia gerti pakankamai skysčių

Gerai žinoma taisyklė „aštuonios stiklinės per dieną“ yra nebloga pradžia, bet ja apsiriboti nereikėtų. Individualūs poreikiai priklauso nuo kūno sudėjimo, aktyvumo, klimato ir mitybos. Stambiam žmogui, dirbančiam fizinį darbą Dubajuje, vandens reikia gerokai daugiau nei smulkiam žmogui, sėdinčiam prie darbo stalo Helsinkyje. Kaip orientyrą Europos maisto saugos tarnyba nurodo maždaug 2 litrus vandens per dieną moterims ir 2,5 litro vyrams, įskaitant su maistu gaunamą vandenį. Per karščius ar sportuojant jo reikia daugiau. Praktiškiausias būdas įvertinti padėtį čia ir dabar – šlapimo spalva: siektina šviesi šiaudų spalva, o tamsiai geltona yra ženklas, kad reikia atsigerti.

Maistas taip pat svarbus. Vaisiai, daržovės, sriubos ir dauguma gėrimų prisideda prie bendro suvartojamų skysčių kiekio, todėl taisyklė apie „aštuonias stiklines gryno vandens“ visavertiškai besimaitinantiems žmonėms poreikį pervertina. Gerti reguliariai visą dieną, pradedant nuo ryto, lengviau nei vakare bandyti atsigriebti.

Tikslas nėra paversti vandens gėrimą manija. Svarbu, kad darbuotojai nuo „geriu, kai prisimenu“ pereitų prie „geriu sąmoningai“. Tokio nedidelio pokyčio pakanka, kad būtų galima išvengti didžiosios dalies lengvos dehidratacijos poveikio pažintiniams gebėjimams ir nuotaikai.

Kaip iš tiesų pakeisti vandens gėrimo įpročius darbe

Vien žinojimas, kad reikėtų gerti daugiau vandens, niekieno elgesio nepakeičia. Visa problema – atotrūkis tarp žinojimo ir veiksmų. Tas pats atotrūkis sužlugdo ir kitus gerus ketinimus rūpintis savijauta. Veiksmingi sprendimai naują elgesį susieja su jau esančiu priminimu ir leidžia matyti pažangą.

Paprasčiausias individualus metodas – tas pats, kurį rekomenduojame beveik bet kuriam įpročiui: susieti jį su kitu. „Kaskart prieš įsipildamas kavos, išgeriu stiklinę vandens.“ Ėjimas kavos jau vyksta automatiškai, o vandens gėrimas pasinaudoja tuo pačiu priminimu. Ant stalo laikomas vandens buteliukas, kurį įsipareigoji ištuštinti ir vėl pripildyti nustatytą skaičių kartų per dieną, veikia tuo pačiu principu: nepastebimą elgesį paverčia matomu ir suskaičiuojamu. Daugiau apie šį metodą skaityk straipsnyje apie įpročių susiejimą darbe.

Komandos lygmeniu svarbiausia – matomumas ir švelnus kitų paskatinimas. Čia praverčia aiškiai organizuotas vandens gėrimo iššūkis. Kai visa komanda porą savaičių registruoja išgertas vandens stiklines, tai jau nebe asmeninis geras ketinimas, o bendra veikla su trupučiu varžymosi ir bendravimo. Žmonės, kurie dėl savęs daugiau vandens negertų, tai darys matydami savo komandos rezultatą ekrane.

Vandens gėrimo iššūkis, kurio dalyviai neapleidžia

Vandens gėrimo iššūkis – vienas prieinamiausių darbuotojų gerovės veiklų formatų, todėl jis taip puikiai tinka vasarai. Nereikia fizinio pasirengimo, įrangos, ypatingų klimato sąlygų ar gebėjimų. Visavertiškai dalyvauti gali ir po traumos sveikstantis darbuotojas, ir neišsimiegantys mažylio tėvai, ir kolega, dar nė karto neprisijungęs prie žingsnių iššūkio. Gerovės programai, kuriai sunku įtraukti ne tik jau aktyvius darbuotojus, vandens gėrimas yra reta galimybė pasiekti ir visus kitus.

Formatas paprastas. Nustatyk dienos tikslą – įprastas pasirinkimas yra aštuonios stiklinės, tačiau gali jį įvardyti kaip „asmeninį tikslą“, atsižvelgdamas į skirtingus poreikius, – ir leisk dalyviams kasdien registruoti išgertą kiekį. Kadangi geriant vandenį svarbus kasdienis nuoseklumas, o ne bendras sukauptas kiekis, tinkamiausias formatas yra dienos tikslas: pasiekti jį daugumą iššūkio dienų, o ne lenktyniauti dėl įspūdingos bendros sumos. Taip skatinamas būtent tas elgesys, kurio sieki – pastovus kasdienis įprotis. O viena kita praleista diena neatima galimybės tęsti iššūkį.

Nesirink pernelyg ilgos trukmės. Dviejų–keturių savaičių visiškai pakanka, kad pradėtų formuotis įprotis gerti vandenį. Kadangi čia mažai spaudimo ir laimėti gali visi, toks formatas puikiai tinka atsikvėpti tarp sudėtingesnių iššūkių. Pridėk iššūkio pokalbių erdvę ir nustebsi, kiek draugiškų juokelių ir palaikymo gali sukelti tokia paprasta tema kaip vanduo: kolega įkelia jau trečio litro nuotrauką, o komandos pokalbyje kas nors primena, kad šiandien karšta.

YuMuuv platformoje vandens gėrimo iššūkis yra integruotas formatas su rankiniu duomenų įvedimu: dalyviai kasdien programėlėje registruoja išgertas stiklines, o išmaniojo laikrodžio ar apyrankės nereikia. Yra dienos tikslas ir tokios pačios rezultatų lentelės, komandos bei pokalbiai kaip ir kituose iššūkiuose. Tai vienas lengviausiai pradedamų iššūkių, į kurį įsitraukia patys įvairiausi darbuotojai. Būtent todėl jam verta skirti vietą vasaros kalendoriuje, o ne atmesti kaip pernelyg paprastą, kad būtų vertas dėmesio.

Kodėl į vandenį verta žiūrėti rimtai

Pakankamas skysčių vartojimas vertas vietos tavo gerovės programoje ne todėl, kad skambėtų įspūdingai. O todėl, kad jo naudos ir pastangų santykis – vienas geriausių visoje šioje srityje. Jokia kita priemonė nieko nekainuoja, nereikalauja papildomų išteklių, tinka visiems ir padeda išmatuojamai pagerinti visos komandos dėmesį, nuotaiką ir energiją.

Įmonė, paskatinusi savo žmones gerti šiek tiek daugiau vandens, beveik be jokių išlaidų gauna komandą, kuriai popietės tampa kiek lengvesnės, galvą skauda kiek rečiau, o trečios valandos susitikimuose lengviau susikaupti. Tai ne perversmas. Tai nedidelis, tikras ir visiems prieinamas pagerėjimas. O iš tokių nedidelių, tikrų ir visiems prieinamų kasdienių pokyčių iš tiesų ir susideda geros gerovės programos.

Jei planuoji vasaros gerovės veiklų kalendorių, dviejų savaičių vandens gėrimo iššūkis yra vienas paprasčiausių būdų pasiekti rezultatą. Vasaros pradžia, kai ateina karščiai ir visi juos jaučia, – kaip tik tinkamas metas jį surengti. Daugiau rasi mūsų vasaros iššūkių planavimo vadove, patarimuose, kaip saugiai elgtis per karščius ir kaip įveikti popietinį nuovargį. Nori pradėti? Užsisakyk YuMuuv demonstraciją.