Kodėl kiekviena šiuolaikinė darbovietė turėtų padėti darbuotojams įsigyti aktyvumo sekiklį

Prieš dešimt metų dėvimieji įrenginiai buvo retenybė, segima ant triatlonininkų ir savo kūno rodiklių stebėjimo entuziastų riešų. Šiandien tai, ko gero, asmeniškiausia žmogaus turima technologija. Laikrodis ant riešo, žiedas ant piršto ar pleistras ant krūtinės žino, kada žmogus prastai miegojo, kada jo ramybės pulsas pakilo tiek, kad gali įspėti apie ligą, ir kada po įtempto susitikimo stresas iš tiesų dar neatslūgo. Toks žinojimas keičia elgesį, o būtent elgesį darbdaviai jau du dešimtmečius bando paveikti investuodami į darbuotojų gerovę.

Šio straipsnio mintis paprasta. Jei įmonė pasirengusi mokėti už prabangų kavos aparatą, ergonominę kėdę ar kompensuoti sporto klubo abonementą, ji turėtų būti pasirengusi parūpinti dėvimąjį įrenginį kiekvienam jo norinčiam darbuotojui. Grąža nėra vien teorinė. Žmonės, kurie iš tikrųjų mato savo duomenis, dažniau priima geresnius sprendimus dėl miego, judėjimo ir atsigavimo. Darbe tai reiškia mažiau ligos dienų, pastovesnę energiją ir sveikesnį santykį su ilgomis darbo valandomis, kurių kartais pareikalauja protinis darbas.

Nepastebimas našumo svertas visiems prieš akis

Dauguma darbuotojų gerovės programų vis dar sukasi apie tai, ką žmonės veikia biure: stovimus darbo stalus, vaisių dubenis, retkarčiais surengiamą jogos užsiėmimą. Visa tai gerai, bet penktą valandą tuo ir baigiasi. Dėvimasis įrenginys tuo neapsiriboja. Jis keliauja namo kartu su darbuotoju, lydi jį per vakarienę, miegą, savaitgalį, šeimos rūpesčius ir vėlyvą nerimą keliančių naujienų naršymą. Būtent ten ir slypi ilgalaikės gerovės svertai.

Kai žmogus mato, kad po savaitės vėlyvų vakarų jo ramybės pulsas padidėjo penkiais dūžiais per minutę arba kad nuo įtempto projekto pradžios širdies ritmo variabilumas nuosekliai mažėja, duomenys įtikina patys. Joks personalo skyriaus plakatas, vadovo paraginimas ar Slack priminimas neįtikina taip, kaip tiesą apie tavo kūną rodanti diagrama. Šis grįžtamasis ryšys ir yra visa esmė.

Darbdaviams skaičiavimas paprastas. Vidutinės klasės dėvimasis įrenginys kainuoja mažiau nei vienas apsilankymas privačioje klinikoje. Įmonės, kurios kompensuoja įrenginio kainą, net ir iš dalies ar kaip vienkartinę papildomą naudą, gauna nuolat veikiančią elgesio pokyčių priemonę už mažą dalį to, kiek iš tiesų kainuoja individualios konsultacijos, darbo vietų ergonomikos vertinimai ar darbuotojų neatvykimas į darbą.

Kaip galima kompensuoti įrenginio kainą

Vieno teisingo būdo nėra. Įmonės, kurios iš dėvimųjų įrenginių programos gauna daugiausia naudos, paprastai pasirenka vieną iš kelių aiškių modelių ir jo laikosi.

Pirmasis modelis – tiesioginis pirkimas. Įmonė nuperka įrenginių, išdalija juos visiems norintiems ir traktuoja kaip bet kurią kitą darbo priemonę. Tai gerai tinka reguliuojamuose sektoriuose ar mišriu būdu dirbančiose komandose, kur svarbus vienodumas.

Antrasis – gerovei skirtas biudžetas. Darbuotojams kasmet skiriama suma, tarkime, nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų, kurią jie gali išleisti pasirinktam dėvimajam įrenginiui ar kitoms gerovei skirtoms prekėms. Taip atsižvelgiama į tai, kad vienas nori Garmin bėgimui takais, kitas – Oura žiedo miegui stebėti, o trečias tiesiog nori geresnių bėgimo batelių. Esmė – pasirinkimo laisvė. (Pasidomėk vietinėmis taisyklėmis: daugelyje šalių įrenginių kompensacijos ir gerovei skirtos išmokos gali būti laikomos apmokestinama nauda.)

Trečiasis – bendro finansavimo modelis. Pusę kainos padengia įmonė, pusę – darbuotojas. Išlaidų pasidalijimas iš tiesų didina įsitraukimą: žmonės, kurie už įrenginį šiek tiek sumokėjo patys, dažniau jį nešioja pakankamai ilgai, kad susiformuotų įprotis.

Kad ir koks būtų modelis, principas tas pats. Įrenginys priklauso darbuotojui, duomenys priklauso darbuotojui, o įmonės vaidmuo – padėti lengviau pradėti.

Svarbiausi jutikliai ir ką jie atskleidžia

Šiuolaikinis dėvimasis įrenginys – ne vienas prietaisas, o daugybė jutiklių mažame korpuse. Kiekvienas jų pasakoja vis kitą istoriją apie tai, kas vyksta kūno viduje. Suprasti, ką jie matuoja, yra pirmas žingsnis norint suvokti, kodėl ši technologija yra daugiau nei žingsniamatis. Nors, kaip netrukus pamatysime, žingsniamatis vis dar atlieka stebėtinai didelę darbo dalį.

1. Kasdieniai rodikliai: žingsniai, atstumas, kalorijos, aktyvios minutės

Prieš pereinant prie neįprastesnių jutiklių, verta deramai įvertinti kasdienius rodiklius. Žingsniai, įveiktas atstumas, sudegintos kalorijos, aktyvios minutės ir užkopti aukštai – tai pirmieji dėvimųjų įrenginių matavimai, daugumai žmonių iki šiol išliekantys naudingiausi. Jie paprasti, jiems suprasti nereikia trenerio ir jie aiškiai atliepia tai, kaip žmogus jau vertina savo dieną: ar pakankamai judėjau?

Šiuos rodiklius fiksuoja mažytis akcelerometras, o naujesniuose įrenginiuose lipimą laiptais stebi ir nedidelis barometrinis aukštimatis. Tai pagrindas, ant kurio statoma visa kita. Gerovės programa, naudojanti tik žingsnių ir aktyvių minučių duomenis, vis tiek yra labai gera gerovės programa. Toliau aptariami išsamesnius duomenis teikiantys jutikliai jų nepakeičia – jie suteikia papildomų įžvalgų, kurios tampa naudingos jau susiformavus pagrindiniam judėjimo įpročiui.

2. Optiniai pulso jutikliai

Beveik kiekvieno laikrodžio ir žiedo nugarėlėje esantis žalios šviesos diodų jutiklis matuoja pulsą nustatydamas, kaip šviesa atsispindi nuo po oda esančių kapiliarų. Iš šio vieno signalo dėvimasis įrenginys nustato ramybės pulsą, pulsą sportuojant ir ilgainiui leidžia susidaryti naudingą vaizdą apie širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą. Kelias savaites kylantis ramybės pulsas yra vienas ankstyviausių netiesioginių persitreniravimo, prasto miego ar artėjančios ligos signalų.

3. Širdies ritmo variabilumas (HRV)

HRV – tai laiko tarp iš eilės einančių širdies dūžių kitimas. Skamba sudėtingai, bet iš visų dėvimųjų įrenginių rodiklių jis artimiausias streso matuokliui. Didesnis HRV paprastai reiškia, kad parasimpatinė nervų sistema atlieka savo darbą, o kūnas yra atsigavęs. Mažesnis HRV dažnai rodo susikaupusį stresą, prastą miegą, alkoholio poveikį ar ligą. Protinį darbą dirbantiems žmonėms kelių savaičių HRV stebėjimas yra vienas tiksliausių darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros veidrodžių.

4. SpO2 (kraujo įsotinimas deguonimi)

Raudonos šviesos diodų jutiklis, kurį dabar turi dauguma laikrodžių, apytiksliai nustato, kiek deguonies perneša kraujas. Pavieniai matavimai naudingi dideliame aukštyje, tačiau įdomesnė paskirtis – stebėjimas naktį. Pasikartojantys rodiklio kritimai gali įspėti apie kvėpavimo sutrikimus, pavyzdžiui, miego apnėją – dažną ir neretai nediagnozuojamą būklę. Dėvimasis įrenginys jos diagnozuoti negali, tačiau gali paskatinti pasikalbėti su gydytoju.

5. Miego fazių nustatymas

Sujungęs pulso, HRV, judesių, o kartais ir odos temperatūros duomenis, dėvimasis įrenginys gali apytiksliai nustatyti, kiek laiko praleista lengvojo, giliojo ir REM miego fazėse. Skaičiai nėra visiškai tikslūs, tačiau tendencijos – iškalbingos. Žmonės, kurie niekada rimtai negalvojo apie savo miegą, dažnai nustemba pamatę, kiek mažai giliojo miego gauna vartodami alkoholį, naršydami telefone ar dirbdami iki paskutinės termino minutės. Toks kasnakt atsinaujinantis suvokimas ir paverčia mintį „turėčiau daugiau miegoti“ tikru elgesio pokyčiu.

6. Odos temperatūra

Nuolatinis odos temperatūros stebėjimas nepastebimai tapo viena naudingiausių dėvimųjų įrenginių funkcijų. Nedidelis, bet ilgiau išliekantis pakilimas gali būti ankstyvas ženklas, kad organizmas su kažkuo kovoja. Moterims bazinės temperatūros pokyčiai leidžia aiškiau suprasti menstruacijų ciklo fazę nei vien kalendorinis stebėjimas. Visiems tai suteikia dar vieną duomenų tašką, padedantį atskirti „jaučiuosi kažkaip ne taip“ nuo „kažkas iš tiesų ne taip“.

7. Nuolatinis gliukozės stebėjimas

Nuolatinio gliukozės stebėjimo (CGM) pleistrų, anksčiau skirtų tik diabetu sergantiems žmonėms, kai kuriose rinkose dabar galima įsigyti be recepto. Jie beveik realiuoju laiku rodo, kaip konkretus maistas, stresas ir miegas veikia cukraus kiekį kraujyje. Grįžtamasis ryšys tiesioginis, tačiau naudos diabetu nesergantiems žmonėms įrodymų dar nedaug, todėl tai geriau laikyti pasirenkama asmenine priemone, o ne visos įmonės rodikliu.

8. EKG ir prieširdžių virpėjimo aptikimas

Galimybė prireikus užregistruoti EKG jau nebėra naujiena. Keli šiuolaikiniai laikrodžiai gali užregistruoti vienos derivacijos EKG ir įspėti apie galimą prieširdžių virpėjimą naudodami įvairių šalių reguliavimo institucijų patvirtintas funkcijas. Jos nepakeičia medicininės diagnozės, tačiau keturiasdešimtmečiams ir penkiasdešimtmečiams darbuotojams ankstyvas paraginimas kreiptis į gydytoją gali būti labai svarbus.

9. Streso ir atsigavimo įverčiai

Dauguma dėvimųjų įrenginių dabar sujungia HRV, pulso, miego ir judėjimo duomenis į vieną kasdienį „pasirengimo“, „kūno baterijos“ ar „atsigavimo“ įvertį. Patyrę naudotojai priekaištauja, kad šių įverčių skaičiavimo principai neaiškūs, tačiau daugumai žmonių toks apibendrinimo lygis kaip tik tinkamas. Daugybę duomenų jis paverčia vienu patarimu: šiandien sunki diena – patausok save; šiandien turi jėgų atsargos – pasistenk labiau.

Ką iš tiesų gauna darbdaviai

Lengviausiai išmatuojama nauda – mažiau ligos dienų, mažesnės sveikatos draudimo įmokos, greitesnis grįžimas į darbą po ligos – yra reali, bet tai ne įdomiausia šios istorijos dalis. Įdomiausi pokyčiai vyksta organizacijos kultūroje. Organizacijose, kuriose dėvimieji įrenginiai yra įprasti ir jų naudojimas palaikomas, pokalbiai apie miegą, atsigavimą ir darbo tempą taip pat tampa įprasti. Vadovai klausia „kaip miegojai?“ taip pat natūraliai, kaip kalbėtų apie orą. Darbuotojai saugo savo vakarus, nes turi duomenų, rodančių, kas nutinka, kai to nedaro. Visas darbo ritmas tampa kiek švelnesnis, ir tai atsispindi darbuotojų išlaikymo bei įsitraukimo rodikliuose gerokai anksčiau, nei pasimato skaičiuoklėje.

Verta aiškiai įvardyti ir tai, ko darbdaviai neturėtų daryti. Šių įrenginių duomenys priklauso darbuotojui. Gerovės programa, kurioje vadovas gali matyti kieno nors miego įvertį, greitai ir pelnytai žlugs. Tinkamas modelis remiasi apibendrintais, anoniminiais ir savanoriškai pateiktais duomenimis. Žmonės mato savo duomenis, o organizacija – tik tai, kuo darbuotojai patys pasirenka dalytis per savanoriškus iššūkius, komandų vidurkius ar bendrus įmonės tikslus. ES sveikatos duomenys pagal BDAR yra specialios kategorijos asmens duomenys – tai dar viena priežastis saugoti individualių rodmenų privatumą. Daugiau apie tai, kaip rasti tinkamą pusiausvyrą, skaityk straipsnyje ar tavo gerovės programa neatsilieka nuo savo sveikatą stebinčių darbuotojų?

Įrenginiui reikia priežasties jį nešioti

Nusipirkti dėvimąjį įrenginį lengva. Nuosekliai jį nešioti porą mėnesių, kol susiformuoja tikras įprotis (vidutiniškai apie 66 dienas), – sunkiau. Čia struktūruoti iššūkiai, kuriais ir grindžiama YuMuuv, paverčia įrenginį iš techninės naujovės kasdieniu ritualu. Žingsnių iššūkis suteikia priežastį antradienio rytą žvilgtelėti į laikrodį. Miego iššūkis suteikia priežastį dešimtą vakaro padėti telefoną į šalį. Nenutrūkstama sąmoningumo praktikos dienų seka suteikia priežastį tarp susitikimų trumpam atsikvėpti.

Įrenginys matuoja, iššūkis motyvuoja, o įmonė tyliai finansuoja abu. Taip užsidaro visas ratas, kurio dauguma darboviečių dar nėra užbaigusios. Padėti darbuotojams įsigyti tinkamą įrenginį ir suteikti jiems smagią priežastį jį naudoti – viena veiksmingiausių investicijų, kurią galima padaryti iš gerovei skirto biudžeto.

YuMuuv sinchronizuojasi su Apple Health, Health Connect Android įrenginiuose, Garmin, Fitbit, Polar, Suunto, Coros, Huawei, Oura, Samsung, Withings ir Zepp/Amazfit, todėl darbuotojų pasirinkto įrenginio duomenys gali tiesiogiai patekti į komandos iššūkį. Atmink, kad įrenginiai skaičiuoja skirtingai: mūsų duomenimis, vidutinis dienos žingsnių skaičius svyravo nuo maždaug 6 100 naudojant Apple Health iki daugiau nei 12 000 naudojant Polar (žr. vidutinį žingsnių skaičių per dieną pagal įrenginį). Taip pat skaityk apie aktyvumo stebėjimo įrenginio naudą ir dėvimųjų įrenginių duomenis ir bendruomenės motyvaciją.

Jei tavo komanda jau rengia iššūkius ir svarstai, ar verta papildomai kompensuoti dėvimųjų įrenginių kainą, atviras atsakymas – dažnai taip. Įrenginys praturtina iššūkius, iššūkiai skatina nuolat jį naudoti, o kartu jie padeda žmonėms geriau pailsėti, daugiau judėti ir geriau pajusti savo ribas. Nori pamatyti, kaip tai veikia? Užsisakyk YuMuuv demonstraciją.