Ne vien žingsniai: kaip kurti visapusišką gerovės programą su kiekvienu nauju iššūkiu

Leisk atspėti. Pernai tavo įmonė surengė žingsnių iššūkį. Pirmas dvi, gal tris savaites dalyvavimas buvo neblogas. Lyderių lentelėje pirmavo tie patys penki žmonės. O paskui viskas tyliai išblėso, ir dauguma darbuotojų grįžo prie įprastos rutinos, tarsi nieko nebūtų nutikę.

Skamba pažįstamai? Taip nutinka ne tik tau. Žingsnių iššūkiai tebėra vienas populiariausių būdų pradėti rūpintis darbuotojų gerove — ir ne be priežasties. Jie paprasti, rezultatus lengva pamatuoti, o dalyvauti gali beveik visi. Tačiau duomenys vis patvirtina nepatogią tiesą: kai visa tavo gerovės strategija apsiriboja žingsnių skaičiavimu, didelė dalis darbuotojų lieka nuošalyje.

Vienpusiško požiūrio į gerovę problema

Remiantis Gartner gerovės darbe tyrimu, 87 % darbuotojų turi galimybę naudotis psichikos ir emocinės gerovės priemonėmis, tačiau jomis iš tikrųjų naudojasi tik 23 %. Tai didžiulis atotrūkis, atsiradęs ne todėl, kad žmonėms neberūpi jų sveikata. Jis atsirado todėl, kad programos nebeatitinka tikrųjų jų poreikių.

Tiesa ta, kad gerovė nėra vienas dalykas. Gallup gerovės tyrime išskiriami penki tarpusavyje susiję elementai — karjera, socialiniai ryšiai, finansai, fizinė sveikata ir bendruomenė, — kurie kartu lemia, kaip žmonės jaučiasi savo gyvenime. Kai tavo gerovės programa apima tik vieną iš šių sričių, sprendi vos apie 20 % viso uždavinio. Ir žmonės tą spragą jaučia.

Žingsnių iššūkiai skirti fiziniam aktyvumui. Tai puiku. Bet kaip darbuotojas, kuris miega po penkias valandas per naktį? Ar tas, kurį slegia finansiniai rūpesčiai? Ar nuotoliu dirbantis kolega, kuris jau kelias savaites su niekuo darbe nuoširdžiai nepasikalbėjo? Žingsnių skaičius nė vienos iš šių problemų nesprendžia. Ir darbuotojai tai pastebi vis dažniau.

Perėjimas prie visapusiškos gerovės jau vyksta

Gera žinia ta, kad organizacijos pradeda tai suprasti. McKinsey gerovės tyrimas parodė, kad 82 % JAV vartotojų gerovę laiko svarbiausiu arba vienu iš svarbių gyvenimo prioritetų, o susidomėjimas psichikos sveikata, miegu ir mityba auga vienais sparčiausių tempų. Šiuos lūkesčius darbuotojai atsineša ir į darbą.

Verslui svarbu, kiek žmonių programa pasiekia. Vienai sričiai skirta programa pasiekia tik tuos, kuriems rūpi būtent ta sritis. Kiekvienas naujas iššūkių tipas atveria duris kitai darbuotojų grupei. Jei nori atviro žvilgsnio į skaičius, skaityk mūsų darbuotojų gerovės investicijų grąžos gidą.

Tad klausimas ne tas, ar verta rinktis visapusišką požiūrį. Klausimas — kaip jį įgyvendinti praktiškai, iššūkis po iššūkio.

Šeši iššūkių tipai visapusiškai gerovei

Įsivaizduok savo gerovės programą kaip sluoksniuotą tortą, o ne vieną ingredientą. Kiekvienas sluoksnis atlieka skirtingą vaidmenį, pasiekia kitą darbuotojų grupę ir sustiprina visumą. Štai kaip ją sukurti.

1. Fizinio aktyvumo iššūkiai

Pradėk nuo to, ką pažįsti. Žingsnių iššūkiai, aktyvumo minutės, treniruočių registravimas — tai patikrinti įsitraukimo skatinimo būdai, kuriuos lengviausia pradėti. Jie suteikia tavo programai pastebimą, energingą pradžią.

Tačiau yra svarbi detalė: pasirūpink, kad dalyvauti galėtų visi. Ne kiekvienas gali ar nori nueiti 10 000 žingsnių. Apsvarstyk įvairių veiklų iššūkius, kuriuose joga, plaukimas, važiavimas dviračiu ar net pasivaikščiojimas per pietų pertrauką būtų vertinami vienodai. Tikslas — judėti, o ne pasiekti konkretų rodiklį. Atsisakius spaudimo siekti vieno skaičiaus, atsiveria durys darbuotojams, kurie anksčiau jautėsi nepritampantys prie sportui skirtų programų.

2. Sąmoningumo ir psichikos sveikatos iššūkiai

Būtent čia slypi didžiausia spraga. Pusė visų darbuotojų teigia kasdien patiriantys didelį stresą, tačiau Gartner nustatė, kad psichikos gerovės priemonėmis iš tikrųjų naudojasi tik 23 % turinčiųjų tokią galimybę. Kliūtis — ne susidomėjimo stoka, o stigma, nepatogumai ir programos, kurios neatrodo aktualios.

Iššūkiai padeda tai pakeisti, nes paverčia šiuos įpročius įprasta kasdienybės dalimi. Meditacija 10 dienų iš eilės. Kasdienis dėkingumo dienoraštis. Iššūkis „jokių ekranų po 21 val.“. Tai ne terapija, o lengvai prieinami pirmieji žingsniai, padedantys rūpinimąsi psichikos sveikata matyti kaip komandinę veiklą, o ne prisipažinimą apie asmeninius sunkumus. Kai kolegos kartu dalyvauja kvėpavimo pratimų iššūkyje, stigma tyliai išnyksta.

3. Vandens gėrimo ir mitybos iššūkiai

Paprasta, bet stebėtinai veiksminga. Metaanalizė parodė, kad dėl dehidratacijos netekus 2 % ar daugiau kūno masės, pablogėja dėmesys, vykdomosios funkcijos ir judesių koordinacija (Wittbrodt ir Millard-Stafford, 2018). Dviejų savaičių vandens gėrimo iššūkis, kasdien fiksuojant išgertą kiekį, gali padėti suformuoti ilgalaikius įpročius beveik be pastangų; skaityk apie vandens gėrimą darbe.

Mitybos iššūkiai veikia panašiai. Jiems nereikia griežtų taisyklių ar dėmesio dietoms — pakanka tokių idėjų kaip „šią savaitę kasdien paragauk naujo vaisiaus ar daržovės“ arba „šią savaitę tris kartus gamink namuose“. Tikslas — didesnis sąmoningumas ir nedideli įpročių pokyčiai, o ne visiškas gyvenimo būdo pertvarkymas. Kai viskas paprasta, smagu ir daroma drauge, žmonės noriai dalyvauja.

4. Miego iššūkiai

Štai sritis, kurią dauguma gerovės programų vis dar visiškai pamiršta. Pasak CDC Nacionalinio lėtinių ligų prevencijos centro, maždaug kas trečias suaugęs amerikietis reguliariai neišsimiega. Miego trūkumas veikia viską — susikaupimą, sprendimų priėmimą, emocijų reguliavimą, traumų riziką, — tačiau gerovės kalendoriuje jam retai atsiranda vietos.

Miego iššūkis gali padėti sekti poilsio valandas, skatinti eiti miegoti tuo pačiu metu ar prieš miegą atsipalaiduoti be ekranų. Ypač veiksminga miego iššūkį derinti su žingsnių ar aktyvumo iššūkiu, kad darbuotojai patys pajustų, kaip geresnis poilsis gerina fizinį pajėgumą. Būtent šis ryšys padeda ilgam pakeisti įpročius.

5. Socialinių ryšių iššūkiai

Socialinių ryšių iššūkiai ypač svarbūs mišriu būdu ir nuotoliu dirbančioms komandoms. Jie padeda įveikti į šiuolaikinį darbo gyvenimą įsiskverbusią vienatvės epidemiją. Tai gali būti atsitiktinai suporuotų kolegų virtualūs kavos susitikimai, komandos pokalbių temos „pasidalyk, už ką esi dėkingas“ ar bendri tikslai, kuriuos pasiekusi laimi visa komanda.

Tai patvirtina ir tyrimai. Gallup socialinę gerovę įvardija kaip vieną iš penkių pagrindinių elementų, lemiančių, ar žmogus gyvena visavertiškai, o komandiniai iššūkiai nuolat lenkia individualius tiek dalyvavimu, tiek ilgalaikiu įsitraukimu. Kai gerove rūpiniesi kartu su kitais, o ne tiesiog šalia jų, visa patirtis pasikeičia.

6. Finansinės gerovės iššūkiai

Gerovės iššūkių platformai tai gali skambėti neįprastai, tačiau finansinis stresas yra viena pagrindinių darbuotojų nerimo, neatvykimo į darbą ir kaitos priežasčių. SHRM tyrimai apie darbuotojų papildomas naudas nuolat rodo, kad finansinis stresas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių darbuotojai ieško pagalbos, o vis daugiau darbdavių į papildomų naudų paketą įtraukia ir finansinę gerovę.

Šios srities iššūkiai galėtų apimti reguliarią biudžeto peržiūrą, taupymo tikslų stebėjimą ar mokymosi modulius apie finansų planavimą pensijai. Jie neprivalo būti sudėtingi. Net iššūkis „šią savaitę tris dienas atsinešk pietus iš namų“ vienu metu susieja finansinę gerovę ir sveiką mitybą — tuo ir žavus visapusiškas požiūris. Skirtingos sritys ima stiprinti viena kitą.

7. Šeši YuMuuv gerovės sluoksniai

Gali rengti atskirus iššūkius arba kelis sujungti į vieną gerovės taškų iššūkį. Peržiūrėk visą YuMuuv iššūkių sąrašą ir mūsų su sportu nesusijusių gerovės iššūkių gidą.

Kodėl įvairovė didina įsitraukimą

Planuojant gerovės programas dažnai nepastebimas vienas dalykas: kiekvienas iššūkio tipas ne šiaip padidina įsitraukimą — jis jį daugina.

Rengdamas vien žingsnių iššūkį, pasieki darbuotojus, kurie ir taip yra bent kiek aktyvūs. Pridėjęs sąmoningumo iššūkį, įtrauki stresą patiriantį biuro darbuotoją, kuris nesijungtų prie sportinių varžybų. Pridėk miego iššūkį, ir prisijungs neseniai vaiko susilaukę tėvai, kuriems trūksta energijos. Įtrauk socialinių ryšių iššūkį, ir nuotoliu dirbantys kolegos pagaliau pajus pakankamai stiprų ryšį su komanda, kad prisijungtų ir prie kito fizinio aktyvumo iššūkio.

Dalyvavimo tyrimai rodo tą patį: programos, sukurtos atsižvelgiant į skirtingus darbuotojų poreikius ir pomėgius, sulaukia didesnio įsitraukimo nei visiems vienodos iniciatyvos (Harvard Business Review).

Tai ne šiaip nedidelis patobulinimas. Tai iš esmės kitokia programa.

Kaip tai įgyvendinti praktiškai

Teorija yra viena. Įgyvendinimas — kas kita. Štai keli principai, skiriantys veiksmingas programas nuo tų, kurios išblėsta po pirmojo ketvirčio.

Kaitaliok ir atnaujink. Nereng to paties tipo iššūkio kiekvieną mėnesį. Kaitaliok fizinio aktyvumo, psichikos sveikatos, socialinių ryšių ir gyvenimo būdo iššūkius, kad visada būtų kas nors naujo ir kas nors, kas sudomintų kitą darbuotojų grupę. Puikiai tinka ketvirčių temos: pirmąjį ketvirtį skirk fiziniam aktyvumui, antrąjį — psichikos sveikatai, trečiąjį — komandos ryšiams, o ketvirtąjį — visapusiškam apibendrinimui. Jei ieškai paruošto plano, peržiūrėk keturių iššūkių ketvirčio planą ir 12 mėnesių iššūkių kalendorių.

Rinkis komandinį formatą. Individualūs iššūkiai tinka asmeniniams įpročiams ugdyti, tačiau komandiniai iššūkiai kuria atsakomybės jausmą ir leidžia mokytis iš kitų pavyzdžio. Kai komanda tavimi pasikliauja, labiau tikėtina, kad užfiksuosi išgertą vandenį ar meditacijos sesiją.

Pasirūpink, kad prisijungti būtų lengva. Didžiausia dalyvavimo gerovės programose kliūtis — ne motyvacijos stoka, o nepatogumai. Jei norint prisijungti prie iššūkio telefone reikia daugiau nei dviejų bakstelėjimų, pusę auditorijos jau praradai. Technologijos svarbios.

Džiaukis pažanga, o ne tobulumu. Įvertink dalyvavimą ir tobulėjimą, ne tik geriausius rezultatus. Darbuotojas, pradėjęs skirti sąmoningumui penkias minutes per dieną vietoj nulio, savo gyvenime pakeitė daugiau nei tas, kuris ir anksčiau meditavo kasdien. Tavo programa turėtų tai atspindėti.

Pradėk nuo to, ką turi

Nereikia jau rytoj pradėti visų šešių tipų iššūkių. Pradėk nuo to, ką turi — greičiausiai to paties žingsnių iššūkio, — ir kas ketvirtį pridėk po vieną naują sritį. Šį mėnesį — sąmoningumo iššūkį. Kitą — vandens gėrimo. Vasarą — bendrą komandos tikslą socialiniams ryšiams stiprinti.

Tikslas nėra per naktį sukurti tobulą visapusiškos gerovės programą. Svarbu nustoti laikyti gerovę vienu varnelės pažymėjimu ir pradėti kurti tai, kas iš tiesų atspindi darbuotojų gyvenimą. Juk žmonės nėra suskirstyti į atskirus „fizinės sveikatos“, „psichikos sveikatos“ ir „socialinės gerovės“ skyrelius. Visa tai — viena visuma.

Įmonės, kurios tai supranta ir kuria gerovės programas iššūkis po iššūkio, sritis po srities, sulaukia darbuotojų, kurie iš tiesų laukia kito iššūkio, užuot ignoravę apie jį pranešantį laišką.

Žingsnių skaičiavimas — puiki pradžia. Tik prasta vieta sustoti.

Pasiruošęs pridėti dar vieną sluoksnį? Užsisakyk YuMuuv demonstraciją arba skaityk, kaip iš tikrųjų atrodo visapusiška žmogaus gerovė.