Kaip grįžus po atostogų išsaugoti jų naudą

Menas grįžti: kaip po atostogų neprarasti to, ką jos davė

Atostogas planuojame itin kruopščiai. Palyginame skrydžius, išnagrinėjame nakvynės vietas, atsirenkame restoranus, parašome tinkamo tono automatinį atsakymą apie atostogas. O grįžimo visai neplanuojame. Jį laikome nereikšmingu įvykiu — sekmadienį nusileidi, pirmadienį atsidarai kompiuterį, ir įprastas gyvenimas tęsiasi, tarsi pastarosios dvi savaitės būtų failas, kurį gali tiesiog užverti.

Tik iš tiesų būna ne taip. Paklausk žmonių, kiek ilgai išliko atostogų jausmas, ir atsakymai nedžiugins: kelias dienas, gal savaitę. Atostogų ir gerovės tyrimai, įskaitant de Bloom ir kolegų metaanalizę (2009), nuolat rodo tą patį — grįžus poilsio poveikis yra tikras ir išmatuojamas, tačiau per porą savaičių išblėsta, o jei grįžimas kelia stresą — kartais ir greičiau. Dvi savaitės, per kurias atgavai jėgas, ištirpsta greičiau, nei prireikė joms sukaupti. Problema ne ta, kad atostogos neveikia. Tiesiog niekas neplanuoja grįžimo, tad pirmosios dvi savaitės savaime tampa labiausiai poilsio naudą griaunančiu metų laikotarpiu. Šis straipsnis apie tai, kaip elgtis kitaip: grįžti sąmoningai ir išsaugoti nemažą dalį to, ką atostogos tau davė.

Atostogos — netyčia puikiai sukurta gerovės programa

Prieš saugant tai, ką davė atostogos, verta tiksliai įvardyti, kas tai buvo. Pirmas atsakymas — „poilsis“, bet stebint, ką žmonės iš tiesų veikia per geras atostogas, matyti, kad poilsis tėra dalis visumos. Dauguma per atostogas juda daugiau nei namie, o ne mažiau — tiesiog to nevadina sportu. Eina pusryčiauti, plaukioja, klaidžioja po miestą, kol paskausta kojas, neša krepšius, kopia į apžvalgos aikšteles. Judėjimas įsilieja į visą dieną, užuot buvęs suspaustas į treniruotei skirtą laiką, kurį pusė mūsų vis tiek praleidžia.

Tada — miegas. Per atostogas dauguma eina miegoti pavargę ir pabunda be žadintuvo, dažnai per kelias dienas savaime pereidami prie natūralaus ritmo. Galbūt tai vienintelės dvi savaitės metuose, kai jų neslegia miego trūkumas.

Tada — valgymas. Per atostogas valgome prie stalo, tam skiriame valandą ir žiūrime į žmones, su kuriais esame. Telefonas lieka kišenėje, nes jame nėra nieko įdomesnio už vietą, kurioje esi. Palyginus tai su pietumis prie darbo stalo, žiūrint į naršyklės langą, tampa aišku: atostogos tyliai sugrąžina tai, ką darbo diena iš mūsų atima — valgymą kaip atskirą, dėmesio vertą veiklą.

O visa tai jungia buvimas čia ir dabar. Dienos su mažiau pranešimų, mažiau minčių apie praeitį ar ateitį, daugiau dėmesio tam, kas vyksta šią akimirką. Pažvelk į šį sąrašą — kasdienis judėjimas, natūralus miegas, valgymas be ekranų, dėmesys dabarčiai — ir pamatysi būtent tuos dalykus, kuriuos siekia sukurti kiekviena gerovės programa. Geros atostogos yra gerovės programa, kurios niekas nekūrė, bet kurios visi laikosi. Įdomu ne tai, kodėl per atostogas taip gera. Įdomu, kodėl visų šių dalykų atsisakome vos per kelias dienas po grįžimo.

Smūgis grįžus

Atsakymas toks: pirmoji savaitė po atostogų tarsi sukurta visam tam atimti. Viskas prasideda nuo susikaupusių laiškų: dviejų savaičių žinutės atrodo lyg asmeninė nesėkmė, kurią būtina tuoj pat ištaisyti. Tuomet užgriūva susitikimai — visi, kurie „laukė, kol grįši“, nori tavo laiko jau pirmosiomis dienomis, tad grįžimo savaitė tampa dar intensyvesnė nei savaitės prieš išvykstant. Atsidūrę prieš tokią sieną, žmonės reaguoja vieninteliu, regis, įmanomu būdu — ilgina darbo dieną. Prisijungia anksti, vakarais vejasi darbus, vėl pietauja prie darbo stalo. Pirmiausia aukojamas miegas, ir tai karti ironija, nes būtent atkurtas miego ritmas yra vertingiausia, ką jie parsivežė namo.

Iki pirmosios savaitės penktadienio nebelieka nei pasivaikščiojimo, nei įprasto miego laiko, o telefonas vėl guli ant stalo. Antrosios savaitės pabaigoje dauguma sako besijaučiantys taip, tarsi atostogų nė nebūtų buvę. Per tas dešimt dienų jų gyvenimas iš esmės nepasikeitė — pasikeitė tik tai, kad visi atostogų įpročiai buvo atiduoti vienu ypu, nors niekas sąmoningai nenusprendė jų atsisakyti. Tai ir yra tas smūgis, o labiausiai apmaudu, kad beveik nesusimąstome, kodėl taip nutinka. Priimame tai kaip natūralią grįžimo kainą. Bet taip nėra. Tai neplanuotos savaitės ir perpildytos pašto dėžutės susidūrimo rezultatas, o neplanuotos savaitės visada pralaimi.

Atostogų peržiūra

Yra ir kitas kelias, kuriam tereikia dešimties minučių. Kol atostogų jausmas neišblėso — geriausia keliaujant namo, kai prisiminimai dar švieži — trumpai jas peržvelk. Ne tai, ką veikei, o tai, kas labiausiai padėjo jaustis savimi. Per tas dvi savaites buvo du ar trys konkretūs įpročiai, kurie labiausiai padėjo atgauti jėgas. Įvardyk juos.

Būk konkretus. Ne „atsipalaidavau“, o „kas rytą keturiasdešimt minučių vaikščiojau, kol dar nebuvo karšta“. Ne „gerai miegojau“, o „vienuoliktą jau gulėdavau lovoje, nes nebuvo jokios priežasties nemiegoti“. Ne „buvau čia ir dabar“, o „valandą vakarieniaudavome be telefonų ant stalo“. Tikslumas svarbus, nes migloti pažadai išsisklaido, o konkrečius įpročius galima parsivežti. Nesistengi išsaugoti pačių atostogų — to neįmanoma padaryti, o bandymas tik kelia rugsėjo slogutį. Stengiesi atpažinti dvi ar tris jų dalis, kurias gali perkelti į kasdienybę. Beveik visada tai nieko nekainuojantys dalykai, telpantys į įprastą darbo dieną: pasivaikščiojimas, miego laikas, ramus, žmogiškas pavalgymas. Atostogos tau tai davė ne todėl, kad buvai Portugalijoje. Jos tai davė todėl, kad bent kartą niekas to iš tavęs neatiminėjo.

Pirmosios savaitės grįžimo planas

Tad pirmąją savaitę po atostogų sąmoningai suplanuok ir joje išsaugok tris dalykus, kuriuos atradai peržvelgdamas atostogas. Jei nieko neįvardijai, štai paprastas, praktiškas pradinis planas.

Išsaugok atostogų pasivaikščiojimą. Kad ir kaip kasdien judėjai per atostogas, pasilik mažesnę to versiją — trisdešimt minučių ryte arba per pietus, be jokių išlygų visas penkias darbo dienas. Tai ne tik padeda išjudinti nuo sėdėjimo sustingusį kūną, bet ir išsaugo laiką, kuris priklauso tau, o ne pašto dėžutei, bei suteikia savaitei atramą. Padeda susieti tai su tuo, ką jau darai; skaityk apie įpročių jungimą darbe.

Dešimt naktų saugok miego laiką. Kad ir kurią valandą tavo kūnas per atostogas natūraliai norėjo užmigti, abi savaites po grįžimo stenkis eiti miegoti panašiu metu. Juk būtent pirmąją savaitę spaudimas paaukoti miegą yra didžiausias, o tai, ar į šią darbų kupiną savaitę įžengi išsimiegojęs, labiausiai lemia, kaip sunkiai ją išgyvensi. Susikaupusių laiškų kiekis abiem atvejais toks pat, bet tavo jėgos su jais susitvarkyti — ne. Patarimų rasi straipsnyje apie vakaro ritualus geresniam miegui.

Bent kartą per dieną valgyk be ekranų. Pietauk toliau nuo darbo stalo arba vakarieniauk palikęs telefoną kitame kambaryje. Vienas valgymas. Atrodo, pernelyg menkas dalykas, kad ką nors pakeistų, bet būtent todėl šis įprotis ir išsilaiko įtemptą savaitę — ir kasdien palieka vietos tam buvimui čia ir dabar, kurį sugrąžino atostogos. Daugiau skaityk apie sąmoningą valgymą.

Ir leisk sau įsibėgėti pamažu. Atsakyk į tas žinutes, kurioms tikrai reikia tavo dėmesio, o kitoms leisk kelias dienas palaukti be kaltės jausmo. Niekas neprisimins, ar pirmąją savaitę po atostogų ištuštinai pašto dėžutę antradienį, ar ketvirtadienį. Tačiau tu prisiminsi, ar grįžęs išsaugojai poilsio naudą, ar iškart viską paleidai vėjais.

Grįžti kartu

Yra dar vienas dalykas, skiriantis asmeninį pažadą nuo to, kas iš tiesų išlieka: grįžk į ritmą kartu su kitais. Neakivaizdi priežastis, kodėl pirmąją savaitę įpročiai subyra, yra socialinė. Pasivaikščiojimas per pietus atrodo kaip pataikavimas sau, kai visi kiti įnikę į darbus; išėjimas laiku — lyg demonstratyvus pareiškimas; saugomas miego laikas pralaimi vėlyvo vakaro komandos susirašinėjimui. Trūksta ne valios — trūksta leidimo sau.

Šiuo požiūriu rugpjūtis turi savitą privalumą. Žmonės grįžta bangomis: daugumoje įmonių didelė dalis komandos sugrįžta per tas pačias dvi ar tris savaites. Visi vienu metu yra tokios pat pažeidžiamos būsenos, visi tyliai norėtų grįžti švelniau, bet niekas nenori būti vienintelis, kuris taip elgiasi. Nesudėtingas bendras iššūkis padeda išjudėti iš šios padėties. Kai dešimt kolegų tame pačiame iššūkyje kasdien fiksuoja pasivaikščiojimą ar pertrauką lauke, pasivaikščiojimas per pietus nustoja būti pataikavimu sau ir tampa tuo, ką daro komanda. Iššūkio esmė iš tiesų nėra žingsniai. Tai bendras susitarimas suteikti sau progą išsaugoti atostogų įpročius — aiškiai matomas leidimas.

Personalo specialistams mintis paprasta: rugpjūčio grįžimo banga yra vienas natūraliausių metų momentų iššūkiui, tik jo formatas turi būti sąmoningai paprastas ir nekeliantis spaudimo. Tai ne metas ambicingoms distancijų varžyboms — žmonės dar jautrūs. Trumpas iššūkis su kasdieniu tikslu — pasivaikščioti, pabūti lauke ar pavalgyti be ekranų daugumą dienų per dvi ar tris savaites — atliepia tikruosius grįžtančių darbuotojų poreikius ir pasiekia būtent tuos žmones, kurių rugsėjo sporto iniciatyva neįtrauktų. Daugiau idėjų personalo specialistams rasi straipsnyje 10 personalo komandos veiksmų energingam rugsėjui.

YuMuuv platformoje grįžimo iššūkį sukursi per kelias minutes: rinkis automatiškai sinchronizuojamą ėjimo ar žingsnių iššūkį su kasdieniu tikslu (pavyzdžiui, jį pasiekti 15 iš 21 dienos) arba iššūkį, kuriame laiką lauke, laiką be telefono ar valgymus be ekranų dalyviai žymi patys, jei būtent tokie įpročiai pasirodė svarbiausi jūsų komandai. Komandų rezultatų lentelėse galima vertinti vidurkius, kad vėliau grįžę dalyviai niekada nenukentėtų, arba jų visai atsisakyti. O svarbiausias darbas vyksta iššūkio pokalbyje: atostogų pasivaikščiojimų nuotraukas keičia pasivaikščiojimų gimtajame mieste nuotraukos — visa idėja viename vaizde. Atostogos tavo komandai davė kai ką vertingo. Paprastas, bendras planas pirmosiomis savaitėmis po grįžimo padeda tai išsaugoti.

Nori savo komandai sukurti lengvą grįžimo iššūkį? Peržiūrėk visą YuMuuv iššūkių sąrašą arba užsisakyk demonstraciją.